Vilniuje dvi dienas vykusiais seminarais prasidėjo pirmieji šiais metais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto mokymai. Tradiciškai jų sezonas startuoja sporto administravimo kursais vadybininkams. Juos LTOK kartu su Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Olimpiniu solidarumu rengia jau nuo 2014 m.

Šį kartą į mokymus susirinko 22 dalyviai iš įvairių šalies sporto organizacijų, savivaldybių, klubų. Tarp jų – ir du olimpiečiai baidarininkai: Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos viceprezidentas Alvydas Duonėla bei Alytaus sporto centro atstovas Ričardas Nekriošius.

Visus juos iš pradžių pasveikino LTOK generalinis direktorius dr. Einius Petkus, trumpai supažindinęs su LTOK veikla ir vienai svarbiausių šalies sporto organizacijų tenkančiais iššūkiais. O vėliau mokymų dalyviai kibo į darbą drauge su patyrusiomis lektorėmis, kurios žinias perteikė ne tik per teorines paskaitas, bet ir per praktines užduotis.

Pirmuosiuose šiais metais LTOK mokymuose daugiausia dėmesio skiriama sporto organizacijų komunikacijai.

Tad pirmąją dieną kartu su ISM ekonomikos ir vadybos universiteto doktorante Rūta Lapinskiene buvo gilinamasi į vidinę komunikaciją, o antrąją išorinės komunikacijos pagrindais ir naujovėmis dalinosi ISM universiteto profesorė bei konsultacijų įmonės „Persona Cognita“ įkūrėja dr. Dominyka Venciūtė ir socialinių tinklų eksperte Agota Savickaitė.

Jos negailėjo ir praktinių patarimų, kokiomis programėlėmis geriausiai naudotis ir kokių vengti kuriant socialinių tinklų turinį, dalinantis informacija, nuotraukomis, vaizdo įrašais, dokumentais.

Trečiasis sporto administravimo kursų vadybininkams seminaras bus surengtas balandžio 13 d. Jame dr. D.Venciūtė supažindins su asmeninio prekės ženklo kūrimu ir jo komunikacija. Visi mokymus baigę dalyviai gaus tai patvirtinančius sertifikatus.

„Sužinojęs apie šiuos mokymus nutariau pateikti paraišką juose dalyvauti. Labai svarbu sužinoti naujovių, palyginti su tuo, kas buvo, kai aš pats sportavau. Kurį laiką buvau atitrūkęs nuo sporto, bet nusprendžiau grįžti prie to, ką geriausiai suprantu“, - teigė Klaipėdos universitete studijuojantis daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas A.Duonėla.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos viceprezidentas neabejoja, kad per mokymus įgytas žinias galės pritaikyti federacijos veikloje: „Tikrai sužinojau daug naujo ir naudingo. Manau, kad pritaikę šias žinias galėsime padidinti federacijos veiklos skaidrumą ir prieinamumą mūsų nariams.

Iš pradžių norėčiau pagerinti būtent vidinę komunikaciją. Pavyzdžiui, apie vykdomojo komiteto posėdžius ir juose priimamus sprendimus. Aišku, viskas atsiranda federacijos interneto svetainėje, bet tikrai būtų patogiau, kad po posėdžio iškart išsiųstume elektroninius laiškus savo nariams apie tai, ką aptarinėjome ir ką nusprendėme. Kad gautų tiesioginę informaciją iš federacijos, o ne iš kieno nors kalbų.“

Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvio A.Duonėlos nuomone, federacijos narių nereikėtų skirstyti į didesnius ar mažesnius: „Pavyzdžiui, mano gimtajame Skuode dirbantis treneris išmoko vaikus irkluoti ir parengia žingsniui į aukštesnį lygį. Taip buvo ir mano laikais. Tik tada keliavome į sporto internatą, o dabar yra sporto mokyklos. Tokius žmones irgi reikėtų labiau supažindinti su federacijos veikla, nepamiršti jų.“

Lygindamas laikus, kai pats sportavo ir dabartį, A.Duonėla kalbėjo: „Skiriasi kaip diena ir naktis. Mūsų laikais tai buvo nuotrauka ir straipsnis laikraštyje. Dabar, neskaitant žiniasklaidos, yra tiktokas, instagramas, feisbukas. Viską naudojame. Federacijoje yra žmogus, kuris už tai atsakingas. Nes tai labai svarbu. Gal reikėtų net aktyviau įtraukti socialinius tinklus, dar labiau sudominti visuomenę, taip sudominant jaunimą mūsų sportu.“

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis R.Nekriošius taip pat įsitikinęs, kad iš mokymų parsiveš daug naujų žinių ir idėjų, kurios bus naudingos Alytaus sporto centro veiklai.

„Planuoju grįžęs surengti susirinkimą ir prie kavos aptarti, ką parsivežu naujo. Mūsų kolektyvas imlus naujovėms, visą laiką drauge apsvarstome idėjas, sekame, kas vyksta, dalyvaujame mokymuose ir parvežame žinias, kuriomis tarpusavyje dalinamės, pritaikome. Ir dabar sąsiuvinyje pasirašiau ne vieną žinutę ir direktoriui, ir savo kolegoms. Kaip galėtume pagerinti komunikaciją, kad išvengtume nesusipratimų.

Labai patiko mokymuose išgirstos mintys apie interpretavimą. Pavyzdžiui, žodžio daug. Vienam tas daug yra 90 procentų, o kitam jau 60 procentų yra daug. Akivaizdu, kad, norint išvengti skirtingo interpretavimo, reikia labai konkrečiai ir aiškiai, nedviprasmiškai perduoti žinią“, – sakė baidarių irklavimo pasaulio čempionato medalininkas.

Jo teigimu, tiksli, aiški ir profesionali komunikacija yra vienas sėkmingos organizacijos veiklos kertinių dalykų.

„ Be komunikacijos jokie darbai nevyks. Kai informacija siunčiamą ar gaunama netiksli, stringa visi darbai. 80 procentų viso darbo yra komunikacija. Ji labai didina darbo produktyvumą, veiklos optimizavimą, stumia į priekį“, – tikino R.Nekriošius.

Olimpiečiui pritarė ir Kauno sporto mokyklos „Gaja“ vyriausioji specialistė Ugnė Grabažiūtė: „Aš, kaip jaunesnės kartos atstovė, galiu pasakyti – komunikacija, socialiniai tinklai apskritai yra naudinga, aktualu mums visiems, nes labai daug laiko praleidžiame naršydami. Sekame tendencijas, kaip turėtų atrodyti socialiniai tinklai. Gali nebūti komunikacijos specialistas, bet visada pastebi, kad kai kurių organizacijų interneto svetainės, socialinių tinklų paskyros tikrai nepagerina jų įvaizdžio. Būna, kad net nesinori atsidaryti to puslapio ir toliau pasidomėti, ką jie daro, nes tavęs nesudomina. Kaip ir sakė lektorės – yra dvi sekundės. Jei per jas nesudomini, aš keliauju toliau. Šiuose žodžiuose atpažinau save.“

U.Grabažiūtė atkreipė dėmesį, kad sporto vadybininkams labai naudingos teorinės žinios apie tinkamos komunikacijos pagrindus, nuo ko pradėti, kaip atskirti, kas svarbiausia.

 „Savo mokykloje daug dalykų esame išsigryninę. Todėl ypatingai aktualu buvo antra mokymų dalis, kur konkrečiai kalbėjome apie tai, kaip pritraukti auditoriją, naujus lankytojus, kaip kurti tikslingesnį ir kokybiškesnį turinį.

Labai svarbu pritraukti jaunimą į sportą. Mes savo organizacijoje turime ir ne pačias populiariausias sporto šakas, kai kurias galima pavadinti nišinėmis, pavyzdžiui, tekvondo, laisvąsias imtynes. Būtent per komunikaciją ir norime parodyti, kad verta jas rinktis, nes jos irgi įdomios ir naudingos. Mes turime ieškoti būdų, kaip, ypač naudodami trumpą turinį, užkabinti jaunimą. Tai tikrai nelengva, tai visiškai kūrybinis procesas ir bet kas to daryti tikrai negalėtų“, – teigė „Gajos“ atstovė.

Anksčiau treneriai talentingų, norinčių sportuoti vaikų ieškodavo patys ateidami į mokyklas ir stebėdami mokinių judrumą ar lankstumą. Šiais laikais viskas persikėlė į virtualią erdvę.

Todėl, U. Grabažiūtės nuomone, svarbu sudominti ne tik vaikus, bet jų tėvus, nes būtent jie dažniausiai moka už vaikų treniruotes: „Vaikai stebi tendencijas. Kartais idėjos, kaip pritraukti juos, šauna į galvą iškart, o kartais reikia labai gilios savo auditorijos analizės. Nes turime sudominti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus. Turime visiems parodyti, kad pas mus yra saugu, kad dirba profesionalai, užtikriname saugumą, patikimumą, sąlygas, dirbame skaidriai.“

IOC Olimpinis solidarumas per metus finansuoja trejus LTOK organizuojamus sporto administravimo mokymus: vadybininkams, treneriams ir pažengusiems. Pastarieji skirti patyrusiems, aukštesnes pareigas užimantiems sporto vadybininkams. Visi šie mokymai – nemokami.