Balandžio 2 d. Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje surengti pirmieji Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) fizinio raštingumo modelio mokymai Lietuvoje. Juose dalyvavę pedagogai šiuos mokymus įvardijo kaip vienus geriausių, kuriuose yra dalyvavę, akcentavę energiją, pozityvumą ir praktinį patyrimą.
Prieš metus LTOK pristatytas fizinio raštingumo modelis šiandien tampa praktiniu įrankiu pedagogams. Mokymų metu dalyviai susipažįsta su fizinio raštingumo samprata ir struktūra, mokosi atpažinti jo elementus kasdienėse ugdymo situacijose bei planuoti veiklas, grįstas judėjimu, patirtimi ir žaidybiniais metodais.
„Pagaliau startavo LTOK fizinio raštingumo modelio mokymai! Tikime, kad ši nauja iniciatyva padės pedagogams geriau suprasti, kaip nuosekliai ir sistemiškai ugdyti vaikų fizinį raštingumą nuo ankstyvojo amžiaus”, – komentuoja LTOK Olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis.
Fizinio raštingumo mokymai įgyvendinami bendradarbiaujant su Vilniaus rajono savivaldybe.
„Labai vertiname Vilniaus rajono savivaldybės lyderystę ir pasitikėjimą. Būtent ši savivaldybė pirmoji įžvelgė šio modelio naudą bei potencialą ir kartu su LTOK pradėjo šių mokymų įgyvendinimą savo ugdymo įstaigose, – sakė K. Šileikis. – Tikime, kad ši partnerystė taps tvirtu pagrindu ilgalaikiams pokyčiams, įkvėps kitas savivaldybes aktyviai prisijungti prie fizinio raštingumo stiprinimo Lietuvoje ir prisidės prie aktyvesnės, sveikesnės bei labiau savimi pasitikinčios jaunosios kartos ugdymo.”
Fizinio raštingumo mokymų programoje dalyvauja ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, kurie mokosi, kaip fizinį raštingumą integruoti į kasdienę veiklą.
Mokymų metu pedagogai taip pat stiprina patirtinio mokymo(si), vaikų įsitraukimo ir refleksijos kompetencijas, mokosi pritaikyti veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.
Fizinio raštingumo mokymų vadovė Audronė Vizbarienė pabrėžia, kad dalyvavimas kuriant fizinio raštingumo modelį leido aiškiai suprasti autentiškos kūrėjų žinutės svarbą praktiniuose mokymuose. Anot jos, svarbu ne tik perteikti turinį, bet ir palikti erdvės dalyvių mintims, įžvalgoms bei patirtims, kad mokymosi procesas būtų gyvas, lankstus ir grįstas bendrakūra.
„Tiek planuodami mokymų turinį, tiek jį perteikdami siekėme, kad jis būtų „gyvas“ ir pasirengęs keistis, atsižvelgiant į dalyvių praktiką, iniciatyvas, poreikius, pomėgius ir temperamentą. Kartu bandėme kurti „bendrakūros židinį“, kuriame kiekviena mintis įžiebtų liepsnelę kitų mokymų dalyvių mintyse. Jei reikėtų apibūdinti šių mokymų esmę, sakyčiau, kad tai – procesas „iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį“, lydimas smalsumo ir nuoširdaus noro patirti, auginantis Lietuvos fizinio raštingumo medį nuo pačių jo šaknų – ikimokyklinio ir pradinio ugdymo”, – sakė ji.
Kaip po mokymų kalbėjo fizinio raštingumo mokymų vadovė Ieva Pavlovskienė, buvo nuostabu matyti, kaip mokymų metu keitėsi pedagogų būsena – nuo nedrąsaus stebėjimo iki aktyvaus įsitraukimo, juoko ir tikro buvimo procese.
„Dalyviai aktyviai įsitraukė į praktines veiklas. Kartais net reikėjo laikyti „pirštus sukryžiuotus“, kad auganti motyvacija ir pasitikėjimas savo jėgomis neprišauktų traumų. Gyvose refleksijose dalyviai šiuos mokymus įvardijo kaip vienus geriausių, kuriuose yra dalyvavę, akcentuodami energiją, pozityvumą ir praktinį patyrimą.
Tokios patirtys atskleidžia, kad fizinio raštingumo idėja pedagogams yra artima ir priimtina. O kaip ji ras vietą kasdienėje praktikoje, parodys laikas, tačiau pirmieji ženklai – labai džiuginantys”, – pasakojo I. Pavlovskienė.
LTOK atstovas K. Šileikis akcentuoja, kad mokymuose didelis dėmesys skiriamas praktikai – pedagogai ne tik įgyja teorinių žinių, bet ir išbando konkrečius metodus, padedančius skatinti vaikų visuminę raidą: stiprinti pasitikėjimą savimi, motyvaciją bei formuoti pozityvų santykį su fiziniu aktyvumu nuo ankstyvojo amžiaus.
– Mokymuose akcentuojame, kad fizinis raštingumas nėra vien tik pagrindinių judėjimo įgūdžių lavinimas. Tai kur kas platesnė ugdymo sritis, apimanti ir vaikų socialinių, emocinių bei pažintinių gebėjimų stiprinimą, jų pasitikėjimo savimi, motyvacijos ir pozityvaus santykio su fiziniu aktyvumu formavimą.”
Fizinis raštingumas – sporto ir fizinės veiklos pagrindas
Fizinio raštingumo modelį LTOK rengė dvejus metus bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos organizacija „Youth Sport Trust“. Šios organizacijos atstovai lankėsi Lietuvoje, atliko fizinio raštingumo analizę šalyje ir diskutavo su ekspertais. Ši analizė padėjo nustatyti esamas spragas ir formuoti modelį, kuris atitiktų mūsų švietimo sistemos poreikius.
Fizinis raštingumas yra pagrindinis veiksnys, skatinantis asmeninį tobulėjimą, socialinę integraciją ir aktyvų pilietiškumą. Jis ne tik prisideda prie geresnės sveikatos, bet ir skatina judėjimą dėl socialinių, estetinių bei asmeninių tikslų. Pedagogai, suprasdami šią koncepciją, gali kurti programas, kurios padėtų mokiniams plėtoti jų pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus per fizinę veiklą.
Be to, fizinis raštingumas padeda formuoti visų amžiaus grupių vaikų sporto ir fizinės veiklos pagrindus. Jis yra ne tik asmeninė kelionė, bet ir bendras tikslas visai visuomenei, sukuriantis galimybes kalbėti apie fizinį aktyvumą bendroje kalboje ir siekti nuolatinio judėjimo kaip gyvenimo būdo.
Per visus mokslų metų metus LTOK Olimpinio švietimo direkcija kartu su šalies mokyklomis ir darželiais vykdo skirtingus projektus, skirtus įvairių amžiaus vaikams – nuo darželinukų iki gimnazistų („Olimpinis mėnuo”, Lietuvos mažųjų žaidynės, Lietuvos mokyklų žaidynės).