Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse lygumų slidininkai tęsė savo pasirodymą moterų ir vyrų komandų sprinto laisvuoju stiliumi varžybose. Tezero slidinėjimo trasoje kvalifikacijoje startavo po vieną moterų ir vieną vyrų Lietuvos duetą, tačiau nė vienai nepavyko įveikti atrankos barjero.

Lietuvių vyrų slidinėjimo sprinto duetas Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia galingai čiuožė, bet į finalą neprasibrovė. Iš 27 komandų jie finišavo 21 vietoje. Į finalą pateko 15 geriausiai kvalifikacijoje pasirodžiusių komandų. Moterų varžybose Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė užėmė 22-ą vietą.

Svarbiausia naujovė šiose olimpinėse žaidynėse – kvalifikacijos varžybose sportininkai po vieną įveikė 1,5 km ratą, startas ne bendras, kaip būdavo anksčiau. Po finišo jų laikas sudedamas ir pagal bendrą rezultatą paaiškėjo komandų rikiuotė.

Tik finale lenktynės vyko taip, kaip ankstesnėse žaidynėse startuodavo jau nuo pirmojo etapo – bendru startu ir estafetės principu, kai komandos nariai pasikeisdami apsukdavo po tris ratus. Varžybos prasidėdavo nuo pusfinalio. O finale rungdavosi 10 duetų.

„Manau, kad pakankamai geras rezultatas. Daug sunkaus darbo atsipirko. Mes su Modestu, manau, patenkinti rezultatu“, – po finišo rezultatą įvertino T. Strolia.

„Siekiamybė buvo dvidešimtukas, trūko nedaug, gal dviejų sekundžių iki dvidešimtuko. Pagal tai, ką galėjome, įvykdėme praktiškai maksimumą iš savo pusės. Toliau buvę artimiausi varžovai tokie kaip latviai, estai, dažnai pasaulio taurės varžybose patenka į geriausiųjų trisdešimtukus sprinto. Pakankamai pozityviai ir džiaugsmingai priimame savo šitą finišą, džiaugiamės rezultatu“, – po finišo 21-ą Lietuvos užimtą poziciją įvertino M. Vaičiulis.

Jau ketvirtose karjeroje olimpinėse žaidynėse startuojantis M.Vaičiulis debiutavo dar 2010 m. Vankuveryje ir tada kartu su T.Strolios vyresniuoju broliu Mantu užfiksavo geriausią šios rungties olimpinį Lietuvos rezultatą – užėmė 18-ąją vietą. Tiesa, tuomet komandų sprintas vyko klasikiniu stiliumi, kaip ir 2022 m. Pekine, kur M.Vaičiulis ir T.Strolia buvo 24-ti. M. Vaičiulis grįžo prisiminimais į olimpinį Vankuverį ir atskleidė, kad sąlygos labai priminė šiandienos komandinio sprinto Tezere.

„Tada buvo labai jauna komanda, turėjome po dvidešimt kelis metus. Sąlygos buvo labai panašios, saulėta diena, geras slydimas, kieta trasa. Atmosfera buvo irgi labai gera, kaip ir čia šiandien. Kažkuo labai panašios sąlygos“, – pasakojo M. Vaičiulis.

Lietuvių duetas, užėmęs 21 vietą, sprintą įveikė per 6:17,24 min. Iki kvalifikacijos nugalėtojų juos skyrė 31,52 sek., o iki finalo – 20 sek. Modestas Vaičiulis distanciją įveikė per 3:04,27 min., o Tautvydas Strolia tą padarė per 3:12,97 min. Finale triumfavo norvegų komanda (Einaras Hedegartas ir Johannesas Hoesflotas Klaebo).

Lietuvos moterų komandinio slidinėjimo sprinto duetas finišavo per 7:38,53 min., ir toks rezultatas joms garantavo 22 vietą. Nuo pirmos vietos atrankoje jas skyrė 1 minutė ir 8 sekundės. E. Savickaitė savo atkarpą įveikė per 3:43,94 min., o I. Dainytė – per 3:54,59 min. Lietuvaitės kvalifikacijoje aplenkė Pietų Korėjos, Vengrijos, Argentinos ir Graikijos komandas. Finale moterų komandinio sprinto varžybose triumfavo Švedijos duetas (Jonna Sundling ir Maja Dahlqvist).

Tiek E. Savickaitei, tiek ir I. Dainytei tai buvo jau antrosios žiemos olimpinės žaidynės. Judviejų duetas komandiniame sprinte varžėsi ir 2022 m. Pekine. Tada jos užėmė 23-iąją vietą, o varžybos vyko klasikiniu stiliumi.

„Sekėsi visai neblogai, po to, kai aš įveikiau kvalifikaciją, buvome 19-os. Visai neblogai, tik paskui šiek tiek nukritome. Su Ieva kalbėjomės po finišo, kad liūdna, jog brazilėms nusileidome. Ten labai nedaug, sekunde. Galėjau aš gal vienoje vietoje labiau pasispirti, Ieva – kitoje, gal būtume viena vieta aukščiau buvusios. Truputį dėl to nusiminusios esame, bet bendrai – visai geras pasirodymas“, – Lietuvos moterų pasirodymą įvertino E. Savickaitė. 

„Sprintas kaip sprintas, tik šiuo atveju, važiuoji ne tik individualiai, bet ir komandinėje įskaitoje. Sakyčiau, kad jauti daugiau atsakomybės ir dar labiau stengiesi“, – po finišo sakė I. Dainytė.

Paprašyta palyginti savo olimpinį debiutą Pekine su šiomis žaidynėmis, I. Dainytė išskyrė nemažai skirtumų.

„Pekine mes gi jaunos labai buvome. Sunku ir lyginti su Pekino pasirodymu, nes ten komandinis sprintas buvo klasika, čia varžybos vyko laisvuoju stiliumi. Visiškai kitoks jausmas buvo praėjusiose olimpinėse žaidynėse, nes jau nuo kvalifikacijos startavome visos kartu krūvoje, o dabar atrankos etapas pavieniui startuojant. Manau, kad mes užaugome šiek tiek, lyginant su praėjusiomis žaidynėmis, tai ir rezultatas geresnis“, – sakė I. Dainytė.

Paklaustos kuris kvalifikacijos varžybų principas labiau joms priimtinas – kaip anksčiau, kai buvo bendro starto kvalifikacija ar pavieniui, kaip dabar, Lietuvos slidininkių nuomonės išsiskyrė.

„Man gal labiau įtraukiantis variantas yra tada, kai visos kartu startuojame, nes kai po vieną, niekuo nesiskiria nuo paprastos individualios sprinto kvalifikacijos. Kai važiuoji su visomis, tas smagiau būdavo. Dabar nebėra to“, – sakė I. Dainytė, pridėjusi, kad pavyksta daugiau išspausti iš savęs startuojant bendrai su kitomis.

Jos komandos draugės E. Savickaitės nuomonė buvo kitokia.

„Man taip pavieniui kvalifikacijoje yra geriau startuoti, kai taip susumuoja tiesiog abiejų komandos narių laikus. Bet pats pojūtis gal geresnis, kai gali fiziškai tą estafetę perduoti. Dabar nepapuolėme toliau į kitą etapą, tai buvo toks kaip paprastas sprintas. Net nepasakytum, kad komandiškai važiavimas vyksta. Bet taip kaip dabar – geriau. Paprasčiau truputį vis tiek“, – sakė E. Savickaitė. 

Paprašytos palyginti pirmąsias jos olimpines žaidynes Pekine ir šias Milane ir Kortinoje, slidininkės turėjo aiškų atsakymą.

„Čia smagiau, tave labiau palaiko varžybose, visi rėkia. Ir motyvacijos daugiau atsiranda, norisi dar greičiau važiuoti. Aišku, ir Pekino olimpinės, kurios buvo dar per koronaviruso pandemiją, buvo irgi kažkiek žiūrovų, bet čia sakyčiau tikrai smagiau. Šiose žaidynėse sutikau ir gyvai atvykusių palaikyti lietuvių sirgalių, rėkė trasoje dar ir mano vardą žinojo“, – linksmai pasakojo I. Dainytė.

„Čia fainiau. Aišku, to karantino nebuvo, nebuvome uždaryti, buvo laisviau. Su visais bendravome. Trasa pilna sirgalių, tai labai smagu, kai važiuoji, o visi – rėkia tau, toks palaikymas jaučiasi. Iškart tokia motyvacija yra. Oro sąlygos buvo nešaltos, saulė šviečia, o Kinijoje buvo šalta, trasoje irgi šalome“, – palygindama su savo olimpiniu debiutu su Pekinu 2022-aisiais, sakė E. Savickaitė. 

21 metų dukart olimpietė E. Savickaitė pripažino, kad pačios olimpinės žaidynės buvo tikra šventė ir jau gaila, kad pasiekia finišo tiesiąją.

„Liūdna, kad tos olimpinės žaidynės jau baigiasi. Jos vis tiek būna tik kartą per ketverius metus. Atrodo, kad tiek laiko lauki, lauki, jos dabar atėjo, pasibaigė. Tai kažkaip liūdna, kad taip greitai praėjo. Pavyzdžiui, po paskutiniojo starto iki komandinio sprinto laikas taip ilgai ėjo, šakės. Bet dabar jau šiandien labai greitai laikas praėjo sakau ir labai liūdna. Atrodo, kad dar norėtųsi pabūti čia“, – sakė E. Savickaitė.

Lygumų slidininkėms pasirodymas olimpinėse žaidynėse jau baigėsi, bet laiko poilsiui daug nebus.

„Dabar jau turėsime laiko kiek ir pailsėti bei ruošimės kitoms varžyboms. Kovo pradžioje išvažiuojame į Norvegiją, kur laukia pasaulio jaunimo ir jaunimo iki 23 metų čempionatai“, – apie tolimesnius planus pasakojo I. Dainytė. 

3 mūsų lygumų slidininkai savo pasirodymą olimpinėse žaidynėse jau baigė – savo pasirodymo dar lauks T. Strolia 50 km bendro starto lenktynėse klasikiniu stiliumi vasario 21 d. Tai bus paskutinis Lietuvos olimpiečių startas Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse.