2026 m. vasario 6–22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

Artėjant laukiamiausiam kitų metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais.

Šįkart pažvelgėme į greitąjį čiuožimą trumpuoju taku.

Istorija. Pristatytas kaip parodomoji sporto šaka 1988 m. Kalgaryje, greitasis čiuožimas trumpuoju taku įtrauktas į pagrindinę olimpinę programą jau po ketverių metų – 1992-aisiais Albervilyje, kur surengtos dviejų asmeninių rungčių varžybos ir dvi estafetės. Nuo 2006 m. žaidynių Turine pridėtos dar aštuonios rungtys, o 2022-ųjų Pekine išdalinti medaliai ir mišrioje estafetėje.

Sporto šakos sparčiai augančio populiarumo paslaptis – intensyvumas, nenuspėjamumas, taktinė kova. Kadangi trasa yra labai trumpa, atletai beveik visas lenktynes čiuožia pasvirę, o atlikdami posūkį rankomis liečia ledą. Susidūrimai ir griūtys čia nutinka itin dažnai – dėl šios priežasties čiuožyklą supantys bortai paminkštinti, o sportininkai dėvi saugumo priemones.

Dėvėti šalmus sportininkams yra privaloma dėl kur kas didesnės griuvimo rizikos nei greitajame čiuožime. Kitaip, nei klasikiniame greitajame čiuožime, pačiūžų ašmenys čia kur kas mažesni ir tvirtai pritvirtinti prie bato (greitajame čiuožime jie pasikelia nuo kulno), todėl skiriasi ir čiuožimo technika.

Taisyklės. Greitojo čiuožimo trumpuoju taku trasa yra 111,12 m ilgio. Sportininkai kiekviename etape startuoja grupėmis. 500 m ir 1000 m lenktynėse vienu metu varžosi po penkis atletus, 1500 m – po septynis. Sportininkai kovoja ne su laiku, o tarpusavyje. Greičiausiai savo grupėse kirtę finišo liniją patenka į kitą etapą. Varžybas vainikuoja A finalai, kuriuose ir vyksta medalių dalybos.

Mišrioje estafetėje kiekvieną komandą sudaro keturi čiuožėjai – du vyrai ir dvi moterys. Varžybose lenktyniaujama tokia tvarka: moteris-moteris-vyras-vyras-moteris-moteris-vyras-vyras.

Lietuvos olimpiečiai. Vienintelė šios sporto šakos olimpietė – Agnė Sereikaitė, startavusi 2014 m. žaidynėse Sočyje. Geriausiai ji pasirodė 1500 m distancijoje, joje užėmusi 16-ą vietą.

Rungtys Milane. 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėse vyks devynių rungčių varžybos: vyrai startuos 500 m, 1000 m, 1500 m asmeninėse lenktynėse ir 5000 m estafetėje, moterys – 500 m, 1000 m, 1500 m asmeninėse lenktynėse ir 3000 m estafetėje, taip pat vyks 2000 m mišrių komandų estafetė.

Varžybų vieta. Olimpinės varžybos vyks Milano čiuožimo arenoje.