Profesionalus sportas dažniausiai laikomas darbu, tačiau olimpietė, šiuolaikinės penkiakovės atletė Gintarė Aleksandravičė sako, kad tai – gyvenimo būdas. Į jį įsitraukusi visa sportininkės šeima, taip pat ir vaikai – kartais netgi kartu keliauja į treniruotes ar stovyklas užsienyje. Vis dėlto, asmeninis pavyzdys nebūtinai garantuoja atžalų norą sportuoti, todėl trijų vaikų mama turi ne vieną receptą, kaip padėti atrasti judėjimo džiaugsmą bei naudą.

Sportas tapo gyvenimo būdu

 Per beveik du dešimtmečius besitęsiantį karjeros kelią sportas penkiakovininkei, trejų olimpinių žaidynių dalyvei G. Aleksandravičei tapo kur kas daugiau nei profesija.

„Tai – gyvenimo būdas. Būna gerų dienų, būna blogų dienų, bet minčių apsisukti ir viską mesti niekada nebūna. Tiesiog darau tai, ką moku geriausio, ir tai, kas patinka“, – sako 33-ejų sportininkė.

Anot jos, profesionaliai sportuojant kūnas taip įpranta prie fizinio krūvio, kad, pavyzdžiui, per atostogas, kuomet tikrai norisi atsikvėpti, ima rodyti ženklus, kad krūvis – nepakankamas. 

Tiesa, nors visas šeimos gyvenimas glaudžiai susijęs su sportu, G. Aleksandravičei per atostogas sportuoti nesinori: „Vyras kartais nori, pavyzdžiui, dviratį išsitraukti, nes sportuoja mažiau. Bet man sėsti ant dviračio, nors ir pramogai, reikėtų prisiversti.“

Sporto kasdienybę vaikai mato iš arti 

Profesionalų sportą ir motinystę derinančios G. Aleksandravičės dienotvarkė suplanuota minučių tikslumu.

„Jei tik yra galimybė, į treniruotes, stovyklas ar varžybas kartu keliauja ir vaikai. Taip galime kuo daugiau laiko praleisti kartu, taip jie mato mūsų su vyru, kuris pasirinko trenerio profesiją, darbą, ir supranta, dėl ko stengiamės“, – dalijasi G. Aleksandravičė. 

Trijų vaikų mama pastebi, kad sportininkų kasdienybę matančios vyresniosios dukros – devynerių Patricija ir ketverių Emilija – labai skirtingos.

„Jaunesnioji – itin energinga, judėjimas jai būtinas. Močiutė aerobinės gimnastikos trenerė, tad ir ji pamėgo šokti, rodyti įvairius triukus. Tiesa, rimtai lankyti treniruotes jai dar per anksti. Tuo metu vyresnioji dukra lanko plaukimo treniruotes. Tam, kad palaikytume motyvaciją, su ja nuolat kalbamės apie tai, kodėl sportas reikalingas visiems. Tiesa, mane į sportą irgi reikėjo traukti už ausų, bet įklimpau ir patapau tuo, kas dabar esu“, – šypsosi sportininkė.

Kviečia šeimas į Olimpinę dieną

Sporto svarbą kiekvienam akcentuojanti G. Aleksandravičė primena, kad birželio 6-ąją, šeštadienį, Kaune, Nemuno saloje, vyks Olimpinė diena. Ši šventė gali padėti atrasti patinkantį sportą ir paskatinti šeimas sportuoti kartu.

„Prieš kelerius metus per Olimpinę dieną į penkiakovės palapinę užsukęs vyras kartu su sūnumi pamėgo fechtavimosi sportą. Dabar jie abu lanko treniruotes ir taip kuria tarpusavio ryšį. Turime ir dar vieną pavyzdį – fechtavimosi treniruotes lanko dukra ir mama“, – sako G. Aleksandravičė.

Pirmąjį birželio šeštadienį vyksianti Olimpinė diena tiek šeimas, tiek ir kitus sporto entuziastus pakvies susipažinti su olimpinėmis sporto šakomis, pasivaržyti ir pabendrauti su olimpiečiais. Taip pat – sudalyvauti Olimpinės mylios bėgime. Renginys vyks Nemuno saloje Kaune ir bus nemokamas.

Olimpinės dienos tikslas – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, skleisti olimpines vertybes, supažindinti su sportu iš arčiau ir padėti atrasti mėgstamą veiklą. Lietuvoje Olimpinė diena pirmą kartą buvo surengta 1989 metais Vilniuje. 2015 metais ši diena tapo keliaujančia švente ir kaskart aplanko vis kitą šalies miestą.