Lietuvoje rengiama nauja Olimpinių vertybių ugdymo programos (OVUP) mokymų vadovų laida – ugdytojai, kurie ateityje ves mokymus pedagogams ir stiprins olimpinių vertybių sklaidą visoje šalyje. Šis etapas žymi kryptingą programos augimą, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik žinių perdavimui, bet ir vertybėmis grįstam, patirtiniam ugdymui.

OVUP mokymų vadovų rengimo programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2018 metais. Per šį laiką parengta 17 mokymų vadovų, kurie, išklausę 104 valandų teorinius ir praktinius kursus, šiandien veda mokymus pedagogams visoje šalyje. Dirbdami porose, jie organizuoja dviejų dienų mokymus, kuriuose sportas tampa priemone kalbėti apie tokias vertybes kaip pagarba, draugystė, pastangos ir atsakomybė.

Šiemet programa žengia dar vieną svarbų žingsnį – prie jos prisijungia 19 naujų dalyvių, kurie rengiami dirbti pagal atnaujintą OVUP 2.0 metodiką. Įdomu, kad vienas iš jų – Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse kartu su 3x3 krepšinio komanda bronzos medalius iškovojęs Gintautas Matulis. 

Ši programa remiasi neformaliojo ugdymo principais, todėl dėmesys skiriamas ne tik žinių perdavimui, bet ir patyrimui, refleksijai bei asmeniniam augimui.

Pagrindinis mokymų tikslas – parengti ugdytojus, gebančius savarankiškai kurti ir įgyvendinti vertybėmis grįstus užsiėmimus skirtingoms tikslinėms grupėms. Programos metu dalyviai gilina žinias apie neformalųjį ugdymą ir olimpinį švietimą, mokosi kurti ugdomąsias veiklas, reflektuoti patirtis ir nuosekliai stiprina savo, kaip mokymų vadovų, kompetencijas.

Pirmasis 2026 metų mokymų etapas įvyko kovo 17–20 dienomis Birštone. Keturių dienų programa sujungė teoriją ir praktiką – nuo grupės formavimo ir neformaliojo ugdymo principų iki konkrečių OVUP užsiėmimų kūrimo, išbandymo ir tobulinimo. Dalyviai taip pat gilinosi į refleksijos taikymą, kuris yra vienas svarbiausių neformaliojo ugdymo elementų.

Svarbi programos dalis buvo praktika. Po pirmųjų mokymų dalyviai turėjo galimybę realiai išbandyti save, vesdami OVUP užsiėmimus kartu su patyrusiais mokymų vadovais. Vėliau jų laukė antrasis mokymų etapas birželio mėnesį bei kasmetinis bendruomenės susitikimas rugpjūtį, stiprinęs ryšius ir dalijimąsi patirtimi.

„Olimpinių vertybių ugdymo programa šiuo metu išgyvena tam tikrus pokyčius – atnaujinami metodiniai leidiniai, kinta ir pats programos įgyvendinimas Lietuvoje“, – sako N. Miginis ir priduria, kad šių metų mokymai išsiskiria ir tuo, kad orientuojasi ne tik į dalyvių ugdymą, bet ir į naujos mokymų vadovų kartos parengimą. Į mokymus susibūrė žmonės, kurie jau turi patirties su programa ir nori ją perduoti kitiems.

Šie mokymai susideda iš kelių etapų – pirmasis jau įvyko, antrasis planuojamas birželį, o vėliau dalyviai gilins žinias praktikoje, vesdami užsiėmimus kartu su patyrusiais lektoriais.

Kaip akcentuoja N. Miginis, būtent tęstinumas ir praktinis pritaikymas yra didžiausia šių mokymų vertė: „Iš viso dalyviai šiemet net 10 dienų mokysis vieni iš kitų, kaups patirtį, kad rudenį galėtų pradėti savarankiškai vesti pirmojo lygio olimpinių vertybių ugdymo programos mokymus.“

APIE PATIRTĮ MOKYMUOSE PASAKOJA DALYVIAI:

Jurgita Žukauskienė, ikimokyklinio meninio ugdymo mokytoja, regbio trenerė

Ši programa yra apie žmogų: jo augimą, tobulėjimą ir vertybes, kurias galime pritaikyti tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Čia patys turime galimybę augti, gilinti žinias ir vėliau jas perduoti savo aplinkoje – darbe, bendruomenėje, kasdienybėje. Labiausiai vertinu tai, kad mokymai yra patirtiniai – jie skatina ne tik klausytis, bet veikti, reflektuoti, ieškoti sprendimų ir judėti pirmyn.

Labai svarbi dalis – darbas komandoje ir jos kūrimas. Tai reikšminga ne tik sporte, bet ir gyvenime apskritai. Komandoje atsiskleidžia tokios vertybės kaip pagarba ir draugystė – jos tampa pagrindu tikram bendradarbiavimui ir tarpusavio supratimui.

Šie mokymai man suteikia galimybę augti kaip žmogui – tapti jautresnei, labiau įsiklausančiai, gebančiai palaikyti ir dalintis savo patirtimi. Tikiu, kad olimpinės vertybės neturėtų likti tik mokymų erdvėje – jos turi sklisti plačiau: į kolektyvus, klases ir, svarbiausia, į kasdienį gyvenimą.

Gintautas Matulis, krepšininkas

Į mokymus visada ateinu kaip mokinys – tikiu, kad tik taip galima pasiimti daugiausia. Šie mokymai tai dar kartą patvirtino. Čia gavome ne tik teorinių žinių, bet ir patys išgyvenome visą procesą – patirtinis mokymasis man yra pats vertingiausias. Didelis dėmesys buvo skiriamas kūrybai, komandos formavimui ir gebėjimui veikti nekomfortiškose situacijose. Vadovai sąmoningai kūrė aplinkybes, kurios išmuša iš komforto zonos, tačiau būtent tai ir augina.

Labiausiai įsiminė diena, kai su komanda kūrėme programą „Tobulumo siekimas“. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip siekis būti tobuliems, tačiau procese labiau patyrėme patį tobulėjimą. Pradėjome kaip visiškai nepažįstama komanda – nežinojome vieni kitų stiprybių, turėjome vos kelias valandas sukurti programą. Buvo ir chaoso, ir streso, ypač žinant, kad pristatysime pirmieji. Tai tikrai išvedė iš komforto zonos, bet kartu labai sustiprino – ir kaip komandą, ir kaip asmenybes.

Didelę vertę kuria ir pats mokymų ciklas – vadovai rekomenduoja papildomą literatūrą, skatina gilintis, todėl net ruošiantis atsiveria, kiek daug prasmių slypi šiose temose.

Svarbiausia, kad olimpinės vertybės čia atsiskleidžia kur kas plačiau nei sporte. Jos lengvai persikelia į kasdienį gyvenimą – kalbame ne tik apie tobulėjimą, bet ir apie pagarbą, draugystę, kilnų elgesį bei situacijas, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną.

Dovilė Narkunienė, fizinio ugdymo mokytoja ekspertė

Šie mokymai man pirmiausia tapo savęs tobulėjimo galimybe, o kartu – ir proga prisidėti prie olimpinių vertybių sklaidos ne tik savo mieste, bet ateityje ir visoje Lietuvoje. Labai vertinu tai, kad buvau pastebėta kaip žmogus, galintis šiomis vertybėmis dalintis su kitais. Tai ne tik įvertinimas, bet ir atsakomybė, kuri natūraliai skatina augti, gilintis ir tobulėti.

Man olimpinių vertybių ugdymas yra tarsi pamatas. Jis svarbus ne tik fizinio ugdymo pamokose – šios vertybės gali būti integruojamos į bet kurį dalyką ir visą ugdymo procesą. Būtent jos padeda kurti santykį su mokiniais ir formuoja visos mokyklos kultūrą.

Be to, šie mokymai suburia, leidžia susitikti, pažinti vieniems kitus, dalintis patirtimi ir augti kartu. Tai ne tik mokymai, bet ir stiprus, palaikantis ryšys tarp žmonių.