Antradienį Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių vyrų biatlono 20 km asmeninėse lenktynėse legendinėje Anterselvos trasoje startavo keturi lietuviai. Ir visi už nugaros paliko dešimtis varžovų.

19-ąją vietą užėmęs Lietuvos biatlono rinktinės lyderis Vytautas Strolia pirmą kartą karjeroje pateko tarp 20-ties greičiausiųjų olimpinėse žaidynėse, bet daug emocingiau savo pasirodymu džiaugėsi taip pat asmeninį olimpinį rekordą – 30 poziciją – pasiekęs Karolis Dombrovskis. Abu jie prašovė po vieną šūvį, pridėjusį prie galutinio rezultato po vieną baudos minutę.

Taip pat vos kartą suklydęs Nikita Čigakas užėmė 50-ąją vietą, o Maksimas Fominas, pašovęs tris karus, liko 56-as tarp 89 biatlonininkų. Abu pastarieji Lietuvos rinktinės nariai – olimpinių žaidynių debiutantai.

Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse startuojantis 33-ejų V.Strolia, neklydęs pirmuose trijuose šaudymo ruožuose, paskutinę seriją pradėjo keturiais taikliais šūviais. Tačiau paskutinis skriejo pro šalį.

19-oji vieta – geriausias V.Strolios rezultatas olimpinėse varžybose. Jau ketvirtose žaidynėse startuojantis atletas iki šiol aukščiausiai buvo pakilęs 2022 m. Pekine, kur asmeninėse lenktynėse buvo 21-as.

Nuo čempionu tapusio norvego Johano-Olavo Botno, šaudžiusio be klaidų ir finišavusio per 51 min. 31,5 sek., V.Strolia atsiliko 4 min. 43,5 sek. Jei paskutinis šūvis būtų buvęs taiklus, lietuvis galėjo pakilti į 15-ąją vietą.

34-erių K.Dombrovskiui šios žaidynės – antrosios karjeroje. Pekine asmeninėse lenktynėse jis liko 71-as, o sprinte buvo 73-ias. Šįkart Lietuvos sportininkas čempionui pralaimėjo 5 min. 28,5 sek.

23-ejų N.Čigakas nuo nugalėtojo atsiliko 6 min. 50,9 sek., 25 metų M.Fominas – 7 min. 28,5 sek.

Iki šiol geriausias Lietuvos biatlonininkų rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje priklauso šįkart į rinktinę nepatekusiam Tomui Kaukėnui. Jis 2018 m. Pjongčange iškovojo 13-ąją vietą persekiojimo lenktynėse.

Rytoj Milano ir Kortinos žaidynėse moterų 15 km asmeninėse lenktynėse irgi startuos keturios Lietuvos sportininkės – Judita Traubaitė, Sara Urumova, Natalija Kočergina ir Lidija Žurauskaitė.

Vasario 13-ąją vyrų laukia 10 km sprintas, vasario 14-ąją 7,5 km sprinto distanciją įveiks moterys. Po 60 greičiausiųjų vasario 15 d. rungsis persekiojimo lenktynėse. Vasario 17 d. Lietuvos vyrų komanda startuos estafetėje 4x7,5 km, o moterų olimpinėse estafetės lenktynėse 4x6 km lietuvės debiutuos vasario 18 d.

Olimpines biatlono varžybas vainikuos bendro starto lenktynės: vyrų – vasario 20 d., moterų – vasario 21 d. Ten varžysis po 30 geriausiai ankstesnėse rungtyse pasirodžiusių sportininkų.   

Į žaidynes – su savo medumi

V.Stroliai, kaip ir N.Čigakui, šios dienos lenktynės buvo jau antrosios 1600 m virš jūros lygio esančioje Anterselvos biatlono arenoje. Jie sekmadienį kartu su J.Traubaite ir L.Žurauskaite dalyvavo mišrių estafetės komandų varžybose, kur finišavo 20-ti.

„Žinoma, gaila, bet yra kaip yra. Tiesiog kartais man kai kur nepasiseka, bet tada sekasi kitose gyvenimo vietose. Galbūt taip yra paskirstyta, tokia lygybė. Aš jau pradedu mažiau pergyventi dėl tokių dalykų. Padariau, ką galėjau. O jei krimsiuosi dėl to, geriau nebus. Reikia pasidžiaugti tuo, ką turime ir judėti į priekį. Čia sportas, ne pasaulio pabaiga. Bus dar vienas prisiminimas. Šiandien nebuvo ta diena, kai galėjau kovoti dėl aukščiausių vietų. Dėl pirmo dešimtuko tikrai ne“, - po finišo asmeninėse lenktynėse LTOK.lt sakė V.Strolia, olimpiečio karjerą 2014 m. Sočyje pradėjęs kaip slidininkas.

- Vytautai, kas nutiko paskutinėje šaudykloje? Ranka sudrebėjo?

– Ne. Tiesiog buvo mano paties klaida. Reikėjo minimaliai atidėti tą šūvį, per daug gal įsitempiau.

– Dar laukia mažiausiai dvejos lenktynės, bus kitų galimybių.

– Tikiuosi, kad keturios, norėčiau.

– Šiose žaidynėse vienintelis iš mūsų biatlonininkų gyvenate prie trasos, kad priprastumėte prie aukštikalnių oro. Ar anksčiau dėl to kildavo problemų, kad pasirinkote tokią taktiką?

– Man aukštikalnėse visada sudėtingiau, nes esu sunkesnis ir aukštesnis. Nieko nepadarysi. Tiems, kas gimė kalnuose, gyvena čia, jiems daug lengviau. O man sunkoka. Būna, kai gerai jaučiuosi, bet dažniausiai sunku.

Ir kai tenka važinėti į viešbutį aukštyn ar žemyn, man ne į naudą, tai šįkart nusprendžiau pasilikti tame pačiame aukštyje, kaip ir arena.

– Olimpinės žaidynės grįžo į Europą. Ar džiaugiatės tuo?

– Tikriausiai matosi iš mano šypsenos. Tai yra tiesiog rojus, o dar lietuvių palaikymas trasoje girdisi.

Po finišo tokiose varžybose supranti, dėl ko mes sportuojame, dėl ko stengiamės, dėl ko norime pradžiuginti kitus. Yra ištikimiausi sirgaliai, kurie negaili pinigų ir laiko, supranta biatlono grožį. Būna nepasiseka, pergyveni, bet pasąmonėje kirba, kad smagu, kai tiek žmonių susirenka pasižiūrėti į mus. Tai pagrindinis prizas mums, sportininkams.

– Ar į žaidynes atsivežėte medaus iš savo bityno?

– Žinoma, visada jo turiu.

K.Dombrovskis tryško emocijomis

„Nevarysiu dievo į medį – šiandien viskas pavyko. Vienintelis dalykas, ko trūko, tai jėgų paskutiniame rate. Nors meldžiausi ir sukau įvairiausias mintis, bandžiau motyvuoti save, paskutiniuose pusantro kilometro negalėjau nieko pridėti. Bet esu maksimaliai išsikrovęs ir tuo džiaugiuosi“, - prisipažino po ilgos atrankos paskutinę vietą olimpinėje Lietuvos rinktinėje užėmęs K.Dombrovskis.

– Karoli, dar laukia ne vienas startas. Ko iš jų tikitės?

– Esu be galo laimingas, juk atsirinkau per plauką paskutiniu numeriu į olimpines žaidynes ir pirmame savo starte, ten, kur aš dažniausiai galiu būti stiprus, pasiekiau karjeros rezultatą olimpinėse žaidynėse. Nežinau. Už manęs tokios pavardės...

Džiaugiuosi, kad galėjau kovoti. Pirmiausia kovojau už federaciją, kadangi ji kovoja už mus, atiduoda visas jėgas, dėl to man svajonė buvo šiose olimpinėse kovoti už ją. Man tai pavyko. O apie kitus startus negalvoju. Nenoriu žiūrėti, kas bus. Noriu pasidžiaugti, išgyventi tą rezultatą, kurį pasiekiau. Dabar viduje visas verdu. Euforija. Susitikau jau su Vytautu, kuris pateko į pirmą dvidešimtuką, nuoširdžiai apsikabinau su federacijos prezidentu Arūnu Daugirdu. Tuoj susitiksiu su visa serviso komanda apsikabinsiu, padėkosiu už nuostabų darbą jiems, treneriams.

– Pekine prieš ketverius metus buvo keistos žaidynės – be žiūrovų, su daugybe ribojimų. Ar čia labiau jaučiate olimpinę atmosferą?

– Man ir tos žaidynės buvo tikros, nes buvo pirmos. Tai buvo olimpinių žiedų šventė. Žinoma, tada viską pakoregavo kovidas.

Aišku, čia viskas irgi nerealiai. Nuostabu, gražu. Ir kai toks rezultatas, trūksta žodžių.

N.Čigakas tiki – galima dar geriau

Jauniausiame biatlonininkų komandos narys po finišo dar negalėjo skubėti į viešbutį – dopingo kontrolieriai burtų keliu išrinko jį tarp tų, kuriems teko duoti mėginį.

Bet prieš tai atletas dar spėjo pasikalbėti su LTOK.lt.

„Tai mano geriausias karjeros pasirodymas, bet nesu visiškai patenkintas, nes slydimas nebuvo labai geras, jau nuo pirmo rato buvo sunkoka. Tai pasistengiau susitelkti į šaudymą. Beveik pavyko. Tik vienas nepataikymas. Dėl mano kaltės – netrukdė nei vėjas, nei dar kažkas. Kitą kartą pasistengsiu, kad tokių klaidų nebūtų. O dėl slidžių paruošimo reikės pasikalbėti su tepėjais.

O kalbant apie trasą, tai Anthlocas man – sunkiausia vieta. Niekur kitur nėra taip sunku. Greičiausiai, dėl aukščio.

Nieko, gal sprinte bus lengviau“, - teigė N.Čigakas.

Paklaustas, kur geriau jaučiatės – sprinte, asmeninėse lenktynėse ar estafetėje, sportininkas atskleidė: „Statistika rodo, kad estafetėse, bet jaunių varžybose geriausiai sekėsi asmeninės lenktynės. Ir į olimpines žaidynes atsirinkau pagal asmeninių rezultatus. Bet šiandien nesusitvarkiau.

Kol kas nekovoju dėl aukščiausių vietų, jaunas dar, lyg ir perspektyvus. Stengsiuosi, dirbsiu, motyvacijos daugybė. Noriu dar daugiau dirbti, kad išliktų tokia motyvacija. Norisi būti ten, aukštai, net tik 40 ar 50 vietose. Top 10, Top 6, Top 3. Kada nors. Viskas dar prieš akis. Mūsų komanda jauna ir į kitas olimpines žaidynes keliausi siekti dar aukštesnių rezultatų.“

Debiutas nekėlė jaudulio

M.Fominui šios dienos lenktynės buvo pirmos olimpinėse žaidynėse. Paprašytas įvertinti savo pasirodymą, sportininkas sakė: „Vidutiniškai. Nieko gero, bet ir nieko labai blogo. Nepatiko, kaip slydo slidės. Nebuvo taip, kad miriau, bandžiau laikyti tempą nuo pradžios iki galo.“

– Ar slėgė tai, kad čia olimpinės žaidynės?

– Ne. Aš čia neatvažiavau kovoti dėl medalių atvykau pasiekti gerą rezultatą. Bet nežinau, kaip bus. Taip, olimpiečio vardas jau yra, smagu, kad vyksta šis gyvenimo etapas, esu jo dalyvis.

– Dar laukia mažiausiai dvejos lenktynės. Iš kurių tikitės daugiausia?

– Daugiausia tikėjausi iš šios dienos lenktynių. Nes tai mano rungtis. Bet pavedė šaudymas.

Sprinte užduotis – patekti į persekiojimo lenktynes. Nesvarbu, kelintą vietą užimti,  bet gerai būtų vien patekti. Svarbiausia, kaip su galva susitvarkysiu.

– Ar šiandien girdėjosi Lietuvos sirgaliai?

Girdėjau trasoje ant kalno, buvo smagu išgirsti lietuviškus raginimus. O prie tribūnų triukšmo jau esu pripratęs, nes čia ne pirmą kartą startuoju.