35-erių metų biatlonininkas Tomas Kaukėnas deda tašką savo olimpinėje karjeroje. Apie tai sportininkas paskelbė socialiniuose tinkluose po pasibaigusios nacionalinės atrankos į Milano-Kortinos žiemos olimpines žaidynes.

2026-ųjų žaidynės Italijoje T. Kaukėnui būtų buvusios ketvirtos karjeroje – jis dalyvavo 2014 m. Sočyje, 2018 m. Pjongčange ir 2022 m. Pekine.

Tomui priklauso geriausias biatlonininkų olimpinių žaidynių rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje – prieš aštuonerius metus Pietų Korėjoje 12,5 km persekiojimo lenktynėse užėmė 13 vietą. Jis taip pat dalyvavo bendro starto lenktynėse, tapdamas vieninteliu lietuviu, pasiekusiu šią rungtį.

T. Kaukėno įrašas apie karjeros pabaigą:

Kažkada tikėjau, kad mano misija – „sumedžioti“ Lietuvai olimpinį medalį. Dabar suprantu, kad tai tebuvo ego balsas. Niekada nebuvau stiprus „medžiotojas“ nors neblogai pavykdavo mobilizuotis reikiamu metu.

2014 be ambicijų ir lūkesčių buvau „prisėlinęs“ labai arti norimo trofėjaus, bet... Gerai „sėlinti“ sėkėsi ir 2018, nors ir vėl dėl netobulo taiklumo, trofejais mėgavosi kiti. Bandžiau ir 2022 su dar trimis „medžiotojais“. Didelių lūkeščių nebuvo, bet turėjome gerą laiką. Taip jau susiklostė, kad ketvirtojo „sėlinimo“ net nebus.

20 metų pasiruošimo, apleisti artimieji, pamiršti draugai, jokių švenčių, pramogų, kasmet po 280 dienų svetur ir pasirodo net ir to negana, kad pabandytum dar kartą.

Prisipažinsiu – pavargau. Tačiau tai buvo tikrai verta. Nesiskundžiu – turiu mažesnių „trofėjų“, apie kuriuos kiti tik pasvajoja ir dabar suprantu, kad ne trofėjai svarbiausia.

Ačiū visiems, kas prisidėjo prie šios „medžioklės“, o ypač tiems, kas buvo arti ir palaikė net tada, kai nesisekė. Atėjo laikas nuvalyti dulkes ir pabandyti atstatyti tai, kas per tiek metų apleista ir pamiršta, tai, kas ištikrųjų yra svarbu: šeima, artimieji, draugai.

Tad Olimpinio medalio „medžioklei“ sakau valio, o tiems kas vyksta „medžioti“ – tegul giria jums būna dosni!

P.S. Gal dar sugrįšiu, bet jau kaip „medžioklės“ vadovas.