18-metė Meda Variakojytė antradienį vėlai vakare žengė ant olimpinio ledo Milano „Mediolanum Forum“ arenoje ir taip atvertė naują puslapį Lietuvos olimpinėje istorijoje. Dar niekada iki šiol olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo asmeninėse varžybose savo atstovės Lietuva nėra turėjusi – dalyvavo tik šokių ant ledo poros. Trumpojoje programoje lietuvė užėmė 27-ą vietą.

Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių debiutantė iš Lietuvos pasirodė skambant Patricko Watsono kūriniui „Je te laisserai des mots“ ir grupės BAANDIT! dainai „Rumination“.

Trumpojoje programoje Lietuvos čempionė surinko 53,86 balo – taip pasiekė geriausią savo sezono rezultatą. Iki karjeros rekordo jai trūko mažiau nei vieno balo – ritminėje programoje 2024 m. spalio mėnesį lietuvė surinko 54,81 balo.

„O, dieve, buvo nuostabu. Aš norėjau apsiverkti. Aišku to daryti negalima, bet nuostabu, kai visas pasaulis mato mane čiuožiančią ant pasaulinio ledo – nerealus jausmas“, – su šypsena veide po pasirodymo kalbėjo Lietuvos sportininkė. 

Ritminėje programoje iš viso startavo 29 sportininkės, o į ketvirtadienį vyksiančią laisvąją programą pateko 24 čiuožėjos.

M. Variakojytė pasirodė trečiuoju numeriu, o galutinė jos pozicija – 27-a. Už nugaros ji paliko bulgarę Alexandrą Feigin ir britę Kristen Spours.

Iki ledo sportininkę lydėjo Lietuvos čiuožimo federacijos direktorė Lilija Vanagienė ir savo pasirodymą Milane jau baigęs Saulius Ambrulevičius.

Geriausiai trumpojoje programoje pasirodė japonė Ami Nakai (78,71 balo), antra buvo jos tautietė Kaori Sakamoto (77,23), trečia – amerikietė Alysa Liu (76,59).

– Meda, Iš šalies atrodė, kad surengėte jautrų aukšto lygio pasirodymą, o kaip pati vertinate? 

– Man atrodo, kad viską padariau gerai, gal tik viena klaidelė. Gali būti, kad ji tokia, kad gali kainuoti finalą. Tačiau šiaip viskas gerai praėjo. 

– Kiek įtampos ar jaudulio gulė prieš pasirodymą?

– Buvo ir įtampos, ir jaudulio. Net Sauliaus klausiau: kaip jūs jautėtės prieš eidami ant ledo? Jis sakė, kad kai užlipsiu ant ledo, viskas bus gerai. Taip ir buvo.

– Kokios emocijos apėmė po šokio?

– O. Dieve, buvo nuostabu. Aš norėjau apsiverkti. Aišku to daryti negalima, bet nuostabu, kai visas pasaulis mato mane čiuožiančią ant pasaulinio ledo – nerealus jausmas.

– Kam buvo skirta po pasirodymo jūsų oro bučinys ir širdelė?

– Mano šeimai, visiems kas žiūrėjo. Visus labai myliu, visi man labai rūpi tie, kurie palaiko.

– O rožės rankose? 

– Tai iš gerbėjų. Atvažiavo palaikyti, labai malonu.

– Kaip atrodė paskutinė savaitė rengiantis startui Milane?

– Psichologiškai bandžiau kuo labiau atsiriboti nuo minties, kad tai pasaulio arena. Fiziškai dariau viską, ką galėjau: kuo daugiau treniravausi, kuo daugiau išpildžiau programas.

– Pasiekėte sezono rekordą, šiek tiek trūko iki karjeros pasiekimo. Kaip vertinate balus?

– Mini klaidelė tikrai buvo, tad gali būti, kad finalas nuplauks dėl jos. Tačiau pračiuožimas tikrai buvo neblogas, padorus, tikrai dėl jo džiaugiuosi. O klaidelė buvo ties antruoju šuoliu – neišvažiavau ilgai, tas išvažiavimas buvo trumpas, kiek koją palikau gale. 

– Kodėl pasirinkote šią dainą?

– Ją rinkausi dėl sezono. Daugiausiai tokios muzikos klausydavau, tokia ir užkibo labiausiai. 

– Į Milaną jus turėjo atlydėti treneris Raimo Reinsalu, bet jo akreditacija buvo atšaukta. Ar tai išmušė jus iš vėžių? 

– Ir treniruotėse jautėsi, kad trenerio nėra, ir dienotvarkė pasikeitė, nes be trenerio darai tai, ką pati sugalvoji geriausiai. Paskui įsivažiavau, pradėjau jaustis geriau.

– Ar vyko komunikacija su treneriu?

– Labai mažai. Man nepatinka kalbėtis telefonu, nes labai dingsta koncentracija. Gyvai būtų daug geriau.

– Ar jums suprantami tie kaltinimai Latvijoje?

– Aš iš vienos pusės suprantu, kas gali būti. Tačiau tai yra trenerio darbas, aš tikrai nemanau, kad taip gali būti. Aš visko nekomentuosiu, bet iš mano pusės viskas nesąmoningai skamba.

– Metus dirbote su Olga Kovalkova ir jos vyru Reino Reinsalu. Kokie jūsų įspūdžiai?

– Man asmeniškai labai geri treneriai. Jie man labai padeda, labai rūpinasi, darbas su jais yra geras ir kokybiškas. 

– Kiek dabar buvo Sauliaus Ambrulevičiaus ir Lilijos Vanagienės pagalbos – tikriausiai labiau moralinės?

– Emociškai jie man labai padėjo. Žinoma, ne kaip treneriai, nes fiziškai viską moku. Trenerio man labiausiai reikia emociškai. Jie tikrai labai padėjo. Man padėjo, kad jie arti. Vienai žengti į olimpiadą būtų nejauku, juo labiau, kad visos su treneriais. Jie motyvavo, labai gražiai kalba su manimi.

– Kokie jūsų olimpinių žaidynių įspūdžiai? 

– Tikiuosi bent jau nueiti pažiūrėti kokias varžybas. Iki šiol bandžiau susitelkti savo varžyboms, o dabar norėčiau pasimėgauti olimpiada.