Lietuvoje olimpinių vertybių ugdymas mokyklose žengia į naują etapą – pirmą kartą surengti aukščiausio, III lygmens mokymai pedagogams, o prie programos vis aktyviau jungiasi ir švietimo įstaigų vadovai. Tai rodo kokybinį pokytį šalies švietimo bendruomenėje, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir vertybiniam ugdymui.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Švietimo direkcijos iniciatyva šalyje surengta daugiau nei 150 Olimpinio vertybių ugdymo programos (OVUP) mokymų, apėmusių didžiąją dalį šalies savivaldybių. Įvairių lygių kvalifikacijos tobulinimo veiklose dalyvavo šimtai ugdytojų ir švietimo įstaigų vadovų, o programos principai vis dažniau integruojami į kasdienę ugdymo praktiką.

„Augantis įsitraukimas į OVUP rodo, kad olimpinis vertybinis ugdymas tampa ne paviene iniciatyva, o nuoseklia ir ilgalaike kryptimi Lietuvos mokyklose“, – tvirtina LTOK Švietimo direktorius Kasparas Šileikis.

Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka OVUP mokymų vadovių tinklas – per ketverius metus 17 programos lektorių dirbo skirtinguose šalies regionuose, užtikrindamos metodinį nuoseklumą bei aukštą mokymų kokybę. Kaip sako K. Šileikis, toks platus geografinis pasiekiamumas šiandien leidžia programai judėti ne tik į plotį, bet ir į gylį – vis daugiau dėmesio skiriama pažengusiųjų mokymams, kompetencijų stiprinimui ir ilgalaikiam olimpinių vertybių ugdymo poveikiui mokyklų bendruomenėse.

Pastarosiomis savaitėmis žengtas dar vienas svarbus kokybinis žingsnis – pirmą kartą surengti III lygmens mokymai pedagogams, kurie jau turi tvirtą vertybinio ugdymo pagrindą ir siekia dar kryptingiau olimpinius principus taikyti kasdieniame darbe.

„Mokymuose daug dėmesio skirta gilesniam metodų supratimui, mentorystės stiprinimui bei gebėjimui kurti vertybėmis grįstą ugdymo kultūrą visoje mokyklos bendruomenėje. Mokymų metu ypatingas dėmesys skirtas ir patirtiniam mokymuisi – ugdytojai buvo kviečiami ne tik susipažinti su metodais, bet ir patys išgyventi vertybių veikimą praktikoje“, – teigė LTOK atstovas K. Šileikis.

Kaip pabrėžia vienas iš programos mentorių Nerijus Miginis, būtent asmeninė patirtis leidžia vertybėms tapti realia ugdymo dalimi: „Mentorystė OVUP kontekste nėra papildoma pareiga – tai sąmoningas pasirinkimas kurti lygiavertį santykį su ugdytiniu. Vadovavimas, paremtas olimpinėmis vertybėmis, prasideda nuo gebėjimo girdėti, pasitikėti ir augti kartu.

Mokymuose sąmoningai naudojome patirtinius metodus, nes tik per asmeninę patirtį vertybės tampa gyvos. Dalyviai išbandė metodus, kuriuos gali tiesiogiai perkelti į darbą su klasėmis ar savo įstaigų kolektyvais.“

Taip pat pirmą kartą surengti II lygmens mokymai švietimo įstaigų vadovams. Tai svarbus žingsnis stiprinant lyderystę ugdymo procese – praktika rodo, kad būtent vadovo požiūris dažnai nulemia, ar naujos idėjos mokykloje tampa ilgalaike kryptimi, ar lieka pavienėmis iniciatyvomis.

Kaip akcentuoja OVUP mentorius Donatas Petkauskas, tvarūs pokyčiai organizacijoje prasideda ne nuo naujų dokumentų ar strategijų, o nuo gebėjimo reflektuoti kasdienius veiksmus ir priimamus sprendimus. Anot jo, būtent refleksija tampa pagrindu ilgalaikiams ir prasmingiems pokyčiams.

„OVUP suteikia aiškią ir praktišką struktūrą, padedančią refleksiją paversti natūralia, nuolatine ugdymo praktikos dalimi. Mokymų metu kvietėme ugdytojus pažvelgti į save ne tik kaip žinių perteikėjus, bet ir kaip mentorius, kurie sąmoningai kuria saugią, įtraukią ir vertybėmis grįstą ugdymo aplinką“, – sakė Donatas.

Kai vertybinį pagrindą palaiko organizacijos lyderiai, stiprėja mokytojų motyvacija tobulėti, lengviau telkiama bendruomenė, o pokyčiai tampa nuoseklūs ir tvarūs.

„Ugdymo įstaigos vis aktyviau naudojasi OVUP leidiniais, taiko mokymuose įgytas žinias, remiasi olimpinio judėjimo principais ir jaučia poreikį gilinti kompetencijas, kad galėtų kryptingai ugdyti vaikus olimpinių vertybių pagrindu. Ypač svarbus yra augantis švietimo įstaigų vadovų įsitraukimas – vadovo palaikymas yra esminis veiksnys, skatinantis mokytojų motyvaciją ir užtikrinantis tvarius pokyčius visos organizacijos viduje, – pabrėžia K. Šileikis. – Lietuva išlieka viena iš pasaulio lyderių pagal organizuojamų OVUP mokymų skaičių, todėl galime kryptingai stiprinti programos kokybę.“

Didėjantis vadovų įsitraukimas atspindi platesnį pokytį švietimo lauke – olimpinės vertybės vis dažniau suvokiamos kaip strategiškai svarbi ugdymo kryptis. Tai rodo, kad programa Lietuvoje pereina į brandos etapą, kuriame prioritetas teikiamas ne tik plėtrai, bet ir ugdymo kokybei bei ilgalaikiam poveikiui.

Olimpinių vertybių ugdymas tampa svarbia visapusiško vaiko ugdymo dalimi – jis padeda augti ne tik fiziškai aktyviai, bet ir emociškai bei socialiai brandžiai asmenybei. Atsakomybė, pagarba, bendradarbiavimas ir atkaklumas virsta gyvenimo įgūdžiais, padedančiais vaikams priimti iššūkius ir nuosekliai siekti savo tikslų.

Olimpinių vertybių ugdymas padeda formuoti ne tik fiziškai aktyvų, bet ir vertybiškai brandų jauną žmogų – būtent tokios asmenybės kuria stipresnę ir sąmoningesnę visuomenę.