2026 m. vasario 6–22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

Artėjant laukiamiausiam kitų metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais.

Šį kartą pažvelgėme į vieną ekstremaliausių žiemos sporto šakų – akrobatinį slidinėjimą.

Ištakos. Akrobatinis slidinėjimas išsivystė septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau tuo metu šis slidinėjimo stilius atrodė pernelyg pavojingas, per mažai reglamentuotas taisyklėmis, sportininkai nuolat patirdavo traumas. Tik 1979 m. Tarptautinė slidinėjimo federacija pripažino akrobatinį slidinėjimą oficialia sporto šaka, sukūrė ir susistemino taisykles. O jau 1980 m. buvo surengtos pirmosios Pasaulio taurės varžybos.

Istorija. Akrobatinis slidinėjimas pirmąkart olimpinėje programoje pasirodė kaip parodomoji sporto šaka 1988 m. Kalgaryje. Tąkart tiek vyrai, tiek moterys varžėsi gūbrinio, akrobatinių šuolių ir baleto rungtyse. Po ketverių metų Albervilyje oficialia olimpine rungtimi tapo gūbrinis, o 1994 m. Lilehameryje – akrobatiniai šuoliai.

Kalnų slidžių krosas debiutavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, akrobatinis nusileidimas ir puslankis į olimpinę programą įtraukti nuo 2014-ųjų Sočio žaidynių, o 2026 m. Milane pirmą kartą vyks vyrų ir moterų gūbrinio dvikovos. 

Taisyklės. Gūbrinio rungtyje sportininkai leidžiasi dirbtinai suformuotų gūbrių nusėtu trasos šlaitu, demonstruodami nusileidimo techniką, greitį bei atlikdami akrobatinius elementus ant dviejų trasoje įrengtų tramplinų.

Gūbrinio dvikovose, kurios debiutuos 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynės, du atletai varžosi vienas prieš kitą toje pačioje trasoje.

Akrobatinių šuolių varžybose dalyviai įsibėgėję atlieka šuolius nuo maždaug 4 m aukščio tramplinų ir, ore atlikdami seriją triukų, o po jų nusileidžia ant 30 metrų ilgio ir 34-39 laipsnių nuolydžio šlaito. 20 proc. rezultato lemia pakilimas nuo tramplino, 50 proc. – šuolio metu atliekamų triukų sudėtingumas ir technika, 30 proc. – nusileidimas.

Kalnų slidžių kroso rungtis vyksta dviem etapais: kvalifikacijoje sportininkai po vieną turi kuo greičiau įveikti šlaite įrengtą trasą su dirbtinai sukurtais elementais – tramplinais, kalneliais ir paraboliniais posūkiais, o atkrintamųjų etape vienu metu trasoje varžosi po keturis sportininkus. Varžybas vainikuoja finalas, kuriame lenktyniauja keturi stipriausieji.

Akrobatinio nusileidimo (angl. „Slopestyle“) rungtyje atletai turi įveikti trasą su įvairiomis kliūtimis – turėklais, vamzdžiais, skirtingo dydžio tramplinais, ir yra vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę.

Puslankio varžybų dalyviai įvairius triukus atlieka šliuoždami šlaite suformuota pusiau cilindro formos trasa. Pergalę lemia teisėjų skiriami balai.

Didžiojo šuolio rungtyje slidininkai įsibėgėję atlieka šuolį nuo didelės rampos ir, pakilę į orą, atlieką seriją triukų. Juos vertina teisėjai.

Lietuvos olimpiečiai. Kol kas nė vienas lietuvis nedalyvavo olimpinių žaidynių akrobatinio slidinėjimo varžybose. Bet galimybės startuoti Milano ir Kortinos žaidynėse dar neprarado lapkritį Pasaulio taurėje debiutavęs 19-metis Pijus Baniulis.  

Rungtys Milane. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 15 rungčių: akrobatiniai šuoliai (vyrai ir moterys), gūbrinis (vyrai ir moterys), gūbrinio dvikovos (vyrai ir moterys), kalnų slidžių krosas (vyrai ir moterys), puslankis (vyrai ir moterys), akrobatinis nusileidimas (vyrai ir moterys), didysis šuolis (vyrai ir moterys), mišrių komandų akrobatiniai šuoliai.

Varžybų vieta. Olimpinės varžybos vyks Livinjo slidinėjimo kurorte.