2026 m. vasario 6–22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

Artėjant laukiamiausiam kitų metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais.

Šįkart dėmesys biatlonui – sporto šakai, kurios atstovų, žvelgiant į visą mūsų žiemos olimpinę istoriją, Lietuva turėjo daugiausiai.

Istorija. Biatlono ištakos – XVIII amžiaus Skandinavijoje, o pirmosios oficialios varžybos, manoma, įvyko 1912-aisiais.

Pirmaisiais biatlonininkais reikia vadinti karius patrulius, nes jiems rengtos slidinėjimo lenktynės, per kurias būdavo ir šaudoma. Būtent karių patrulių biatlono varžybos buvo įtrauktos į pačias pirmąsias žiemos olimpines žaidynes, kurios vyko 1924 m. Šamoni. Šiame Prancūzijos mieste varžėsi karių komandos, kurias turėjo sudaryti vienas karininkas, vienas puskarininkis ir du kareiviai. Į 1928, 1936 ir 1948 m. žiemos olimpines žaidynes karių biatlonas buvo įtrauktas kaip parodomoji sporto šaka.

Dabartinis biatlonas olimpinėje programoje yra nuo 1960 m. Skvo Valyje vykusių žaidynių. Moterų varžybos pradėtos rengti 1980-aisiais, o į olimpinę programą įtrauktos nuo 1992 m.

Taisyklės. Biatlonas susideda iš dviejų rungčių – lygumų slidinėjimo ir šaudymo. Varžybų trasa įveikiama laisvuoju stiliumi, sportininkai kiekviename rate turi sustoti šaudykloje – kartą šaudoma stovint, kartą gulint – ir atlikti penkis šūvius (bandymų skaičius priklauso nuo rungties). Gulint šaudoma į 45 mm skersmens taikinius, stovint – į 115 mm. Šaudoma iš 50 m atstumo. Netaiklus šūvis virsta nuobauda – papildomu 150 m atstumu (baudos ratu) arba pridedama papildoma minutė (individualiose lenktynėse).

Sprinto lenktynėse moterys šliuožia 7,5 km, vyrai – 10 km trasą, o šaudykloje turi sustoti po dukart. Persekiojimo lenktynių dalyviai startuoja atskirai po vieną pagal sprinto varžybose užfiksuotą rezultatą, t. y. jų starto laikas apskaičiuojamas pagal atsilikimą nuo sprinto laimėtojo. Jie į šaudyklą suka keturis kartus. Abejose lenktynėse per vieną sustojimą reikia atlikti penkis šūvius į penkis taikinius – už kiekvieną netikslų šūvį skiriamas 150 m ilgio baudos ratas.

Individualiose lenktynėse moterys turi įveikti 15 km trasą, vyrai – 20 km. Sportininkai šaudykloje stoja keturis kartus ir atlieka po penkis šūvius – už vieną netikslų šūvį prie galutinio laiko pridedama po papildomą minutę.

Estafečių varžybose dalyvauja po keturis sportininkus. Kiekvienam jų tenka įveikti 7,5 km (vyrams) arba 6 km (moterims) distanciją. Varžybos pradedamos masiniu startu, o tada kiekvienas komandos narys turi po dukart sukti į šaudyklą ir pataikyti į visus penkis taikinius – tam skiriami papildomi trys šoviniai kiekvienai šūvių serijai. Visus papildomus šovinius reikia užsitaisyti atskirai po vieną.

Mišrių estafečių varžybose startuoja du vyrai ir dvi moterys, visiems komandoms nariams reikia įveikti po 6 km ir po dukart stoti šaudykloje (5 taikiniai, 3 papildomi šoviniai kiekvienai šūvių serijai).

Bendro starto lenktynėse 30 biatlonininkų startuoja vienu metu. Moterys varžosi 12,5 km, vyrai – 15 km distancijoje. Į šaudyklą sportininkai turi sukti keturis kartus ir kaskart į taikinius pataikyti penkis kartus (skiriami 5 šoviniai).

Lietuvos olimpiečiai. Algimantas Šalna (1984), Gintaras Jasinskas (1992, 1994), Kazimiera Strolienė (1992, 1994), Liutauras Barila (1998, 2002), Diana Rasimovičiūtė (2002, 2006, 2010, 2014, 2018), Karolis Zlatkauskas (2006), Vytautas Strolia (2018, 2022), Tomas Kaukėnas (2014, 2018, 2022), Natalija Kočergina (2018), Linas Banys (2022), Karolis Dombrovskis (2022), Gabrielė Leščinskaitė (2022).

Didžiausias laimėjimas – 1984 m. Sarajeve A. Šalnos iškovotas aukso medalis (su estafetės komanda), taip pat jis finišavo penktas asmeninėse 10 km lenktynėse.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje geriausio rezultato autorius yra T. Kaukėnas, kuris 2018 m. žiemos žaidynėse 12,5 km persekiojimo lenktynėse užfiksavo tryliktą rezultatą.

Rungtys Milane. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks vienuolikos biatlono rungčių varžybos: vyrai kovos 10 km sprinto, 20 km individualių lenktynių, 12,5 km persekiojimo, 15 km bendro starto lenktynių, 4x7,5 km estafetės trasose; moterys – 7,5 km sprinto, 15 km individualių lenktynių, 10 km persekiojimo, 12,5 km bendro starto lenktynių, 4x6 km estafetės varžybose. Taip pat vyks mišrių estafečių 4x6 km rungtis.

Varžybų vieta. Olimpiečiai startuos Rasen-Antholz tarptautiniame biatlono centre, įsikūrusiame Bolcano provincijoje.

Kelialapiai Lietuvai. Į žaidynes Italijoje vyks net aštuoni mūsų šalies atstovai – keturios moterys ir keturi vyrai.