2026 m. vasario 6–22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

Artėjant laukiamiausiam 2026 metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais.

Šį kartą supažindiname su olimpinio debiuto laukiančiu slidinėjimo alpinizmu (angl. Ski mountaineering).

Istorija. Slidinėjimo alpinizmas – lygumų slidinėjimo, kalnų bėgimo arba alpinizmo ir kalnų slidinėjimo junginys.

Kadangi kalnų slidinėjimas atsirado dar prieš išrandant mechaninius keltuvus, pirmieji kalnų slidininkai buvo alpinistai. Slidinėjimo alpinizmo turai ir lenktynės kildinamos iš Alpių regiono, kur prasidėjo rekreacinis slidinėjimas bei kopimas į viršukalnes ar perėjų kirtimas.

Per XX a. slidinėjimo alpinizmas iš praktiško žiemos keliavimo būdo virto sporto šaka. Oficialaus tarptautinio pripažinimo ji sulaukė praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai pradėtos rengti Europos taurės varžybos, o 1995 m. įvyko pirmasis Europos čempionatas. Pirmasis slidinėjimo alpinizmo pasaulio čempionatas surengtas 2002-aisiais Prancūzijoje ir organizuojamas kas dvejus metus. Kasmet vyksta Pasaulio taurės varžybos, kurias sudaro mažiausiai penki etapai. Šios sporto šakos atstovai jau varžėsi ir 2020 m. Lozanos jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse.

2008 m. įkurta Tarptautinė slidinėjimo alpinizmo federacija (ISMF) vienija daugiau nei 50 nacionalinių federacijų. Mūsų šaliai ISMF atstovauja Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija.

Įranga. Slidinėjimo alpinizme naudojamos slidės labiau panašios į kalnų slidinėjimo, tik lengvesnės, apkaustai yra dviejų padėčių – šliuožiant į kalną įtvirtinamas tik bato priekis, o leidžiantis žemyn įtvirtinama visa pėda. Sportininkai naudoja lazdas, kuriomis remiasi ir šliuoždami slidėmis, ir bėgdami.

Kalno papėdėje startuojantys sportininkai dalį distancijos į kalną šliuožia slidėmis, ant kurių pritvirtinama lipni slydimą stabdanti sintetinė juosta. Jos standūs plaukeliai šiek tiek įsminga į sniegą ir neleidžia sportininkui slysti atgal.

Po pirmo trečdalio distancijos slides reikia nusiimti, pritvirtinti prie kuprinės ir antrą dalį įkalnės įveikti bėgte, o vėliau vėl užsidėti slides ir pasiekti viršūnę. Ten svarbiausias tikslas – kuo greičiau nuimti nuo slidžių slydimą stabdančias juostas, pritvirtinti batus prie apkaustų taip, kad nepasikeltų kulnas ir kuo greičiau pasileisti žemyn trasa, panašia į kalnų slidinėjimo didžiojo slalomo rungties, kurios pabaigoje – galutinis finišas.

Taisyklės. Olimpinėse žaidynėse slidinėjimo alpinizmo atstovai varžysis sprinte ir mišrių estafečių lenktynėse.

Sprinto dalyviai po kartą įveikia pakilimą ir nusileidimą. Jie trasoje, kur reikia apie 700-800 m su slidėmis ir bėgte kilti į viršūnę ir nuo jos nusileisti į finišą, užtrunka maždaug apie pusketvirtos minutes. Šlaito  vertikalus sukilimas yra apie 70 m.

Milano ir Kortinos žaidynėse sprinte startuos po 18 vyrų ir moterų. Varžybos vyks trimis etapais – atrankos lenktynėmis, pusfinaliais ir finalu. Visuose etapuose trasoje vienu metu bus po šešis sportininkus.  

Mišrių estafečių varžybose komandą sudaro du sportininkai. Pirmiausia startuoja moterys, vėliau perduodančios estafetę vyrams. Vienu metu lenktyniauja visos komandos.

Kiekvienas dalyvis pirmiausiai slidėmis kyla į viršūnę ir nuo jos leidžiasi iki papėdės. Čia vėl užsideda slydimą stabdančias juostas ir vieną dalį pakilimo įveikia slidėmis, o antrą dalį – bėgte, prisitvirtinę slides prie kuprinės. Antrąkart pasiekę viršūnę sportininkai dar kartą tęsia kovoja kalnų slidinėjimo trasoje. Jos pabaigoje moterys perduoda estafetę vyrams, o šių paskutinis etapas lemia  galutinę komandos vietą.

Rungtys Milane. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks trys rungtys: sprintas (vyrai ir moterys) bei mišri estafetė.

Varžybų vieta. Olimpinės varžybos vyks Bormijuje.