2026 m. vasario 6–22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.
Artėjant laukiamiausiam 2026 metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais.
Šį kartą – pažintis su snieglenčių sportu.
Ištakos. Snieglenčių sportas atsirado septintajame dešimtmetyje JAV, kai socialiniai pokyčiai ir didesnės saviraiškos laisvės paieškos kartu su įrangos tobulėjimu paskatino kurti naujus pramogų ant sniego būdus. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje snieglenčių gamyba išaugo, o ši sporto šaka pradėjo populiarėti tarp banglentininkų ir riedlentininkų. Snieglentininkai užplūdo slidinėjimo kurortus. 1982 m. JAV įvyko pirmasis nacionalinis snieglenčių sporto čempionatas, o 1983 m. – pirmasis pasaulio čempionatas. Po septynerių metų buvo įkurta Tarptautinė snieglenčių federacija (ISF), o 1994 m. Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) įtraukė snieglenčių sportą tarp savo disciplinų. 2022 m. FIS papildė savo pavadinimą ir tapo Tarptautine slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacija.
Istorija. Pirmąkart olimpinėje programoje snieglenčių sportas pasirodė 1998 m. Nagane, kur vyko didžiojo slalomo ir puslankio rungčių varžybose. Paralelinis didysis slalomas buvo pridėtas 2002 m. Solt Leik Sityje. Snieglenčių krosas olimpinėse žaidynėse debiutavo 2006 m. Turine, akrobatinis nusileidimas – 2014 m. Sočyje, o didžiojo šuolio rungtis – 2018 m. Pjongčange. Jauniausia olimpinė rungtis –2022-aisiais Pekine debiutavęs mišrių komandų krosas.
Taisyklės. Paralelinio didžiojo slalomo atrankos varžybose kiekvienas dalyvis turi po kartą įveikti lygiagrečiai įrengtas identiškas trasas (mėlyną ir raudoną). Abu laikai sudedami ir 16 greičiausių atletų patenka į atkrintamąsias kovas. Jose pagal atrankos etapo rezultatus poromis suskirstyti sportininkai vienu metu leidžiasi lygiagrečiomis trasomis. Kiekvienos poras nugalėtojas patenka į kitą etapą, kol du greičiausieji prasibrauna į finalą ir rungiasi dėl bronzos, o pusfinalyje pralaimėję atletai mažajame finale varžosi dėl bronzos.
Snieglenčių kroso rungtis vyksta dviem etapais: kvalifikacijoje sportininkai po vieną turi kuo greičiau įveikti šlaite įrengtą trasą su dirbtinai sukurtais elementais – tramplinais, kalneliais ir paraboliniais posūkiais, o atkrintamųjų etape vienu metu trasoje varžosi po keturis sportininkus. Du geriausi kiekvieno nusileido dalyviai patenka į kitą etapą, o medalių savininkai paaiškėja finale, kuriame lenktyniauja keturi stipriausieji.
Akrobatinio nusileidimo (angl. „Slopestyle“) rungtyje atletai turi įveikti trasą su įvairiomis kliūtimis – turėklais, vamzdžiais, skirtingo dydžio tramplinais, ir yra vertinami pagal triukų įvairovę, originalumą ir kokybę.
Puslankio varžybų dalyviai įvairius triukus atlieka šliuoždami šlaite suformuota pusiau cilindro formos trasa. Pergalę lemia už triukų įvairumą ir sunkumą teisėjų skiriami balai.
Didžiojo šuolio rungtyje slidininkai įsibėgėję atlieka šuolį nuo didelės rampos ir, pakilę į orą, atlieką seriją triukų. Juos vertina teisėjai.
Lietuvos olimpiečiai. Lietuva kol kas neturi nei vieno į olimpinį kelialapį galinčio pretenduoti snieglentininko. Bet kovo 6 d. prasidėsiančiose Milano ir Kortinos paralimpinėse žaidynėse pirmą kartą mūsų šalies istorijoje startuos snieglenčių sporto atstovas Rapolas Micevičius.
Rungtys Milane. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 11 rungčių: paralelinis didysis slalomas (vyrai ir moterys), snieglenčių krosas (vyrai ir moterys), snieglenčių puslankis (vyrai ir moterys), snieglenčių akrobatinis nusileidimas (vyrai ir moterys), snieglenčių didysis šuolis (vyrai ir moterys), mišrių komandų snieglenčių krosas.
Varžybų vieta. Olimpinės varžybos vyks Livinjo slidinėjimo kurorte.