Penktadienį biatlonininkai savo pasirodymą 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse tęsė dinamiška ir greita 10 km sprinto distancija. Geriausiai tarp 4 startavusių lietuvių pasirodė 49-ą vietą užėmęs Vytautas Strolia, kuris iškovojo teisę startuoti persekiojimo lenktynėse.
„Norėjosi kuo aukštesnės vietos prieš sekmadienio persekiojimą, nepavyko užsitikrinti geros pozicijos, tas atsilikimas bus ganėtinai didelis. Yra kaip yra, čia gyvenimas ir ne pasaulio pabaiga“, – iškart po finišo su ltok.lt mintimis dalijosi Lietuvos biatlono rinktinės lyderis V. Strolia.
Olimpietis distanciją įveikė per 25 min. 37,4 sek. (šaudymas 1+1) ir nuo nugalėtojo prancūzo Quentino Fillon Maillet, kuris šaudykloje neklydo, atsiliko 2 min. 44,3 sek.
Biatlono varžybų dalyviams sprinto distancijoje už kiekvieną netaiklų šūvį reikia įveikti 150 m baudos ratą, tad tokių lietuviui teko įveikti du.
Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse ir trečiose kaip biatlonininkas dalyvaujantis V. Strolia po finišo neslėpė apmaudo ir pripažino, kad nuovargis šiandien jau gerokai jautėsi.
„Šiandienos pasirodymą sunku vertinti gerai, nes savijauta buvo nekokia, o dar tos dvi baudos. Daug laiko pralaimėta, gaila šiandienos varžybų. Nepavyko padaryti to, ką norėjau padaryti. Manau, kad šiandien gerai slydo, buvo geresnis pojūtis, nei individualioje distancijoje. Todėl faktas, kad šiandien pritrūko jėgų, žvalumo tokio.
Jau atvykus į stadioną jautėsi ne tai kad mieguistumas, bet trūko koncentracijos. Stengiausi susikaupti, bet vis tiek klaidelės išlindo ir pritrūko tų kelių geresnių momentų“, – paprašytas įvertinti pasirodymą sprinte dėstė V. Strolia, kuris pakartojo savo užfiksuotą 49-ą vietą sprinte 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse. 2022 m. Pekino olimpinėse žaidynėse 33-ejų anykštėnas sprinte buvo 43-ias.
Šioje 1700 m virš jūros lygio esančioje legendinėje biatlono trasoje Anterselvoje įprastai vyksta prestižiniai pasaulio taurės etapai, bet šįkart geriausieji planetos biatlonininkai sugužėjo čia varžytis jau kaip olimpinėje arenoje.
Nors sprinto startas vietos laiku tik 15 val., plieskiant saulei dešimtys tūkstančių sirgalių su gera nuotaika traukė į tribūnas bei šalia trasos esančias vietas pasipuošę palaikomos šalies atributika jau per pietus.
Nepaisant kur kas slogesnės nuotaikos, nei po antradienį pasiekto asmeninio olimpinio karjeros rekordo (19-os vietos 20 km asmeninėse lenktynėse), V. Strolia siuntė padėkos žodžius sirgaliams.
„Jau kiek buvome sutikę Lietuvos sirgalių, visiems dėkojame, nes tas sirgalių palaikymas ir yra tai, dėl ko mes ir sportuojame. Važiuoji dėl to, kad ir sirgaliams būtų smagiau, ir sirgaliai patys jaustų tą atmosferą, daug smagiau, nei kad kai būdavo „kovido“ laikai, kai mes važiavome tuščiose trasose.
Mums, sportininkams, tai yra tikras malonumas ir be galo dėkingas tiems lietuviams, kurie paskiria savo laiką tokio pobūdžio atostogoms. Labai smagu matyti Lietuvos trispalves vėliavose ir tribūnose“, – šypsodamasis sakė V. Strolia.
Sprinto varžybose vyko ne tik batalijos dėl olimpinių medalių, bet ir kova dėl 60 bilietų į vasario 15-osios 12,5 km persekiojimo lenktynes. Kiti trys lietuviai liko už persekiojimo lenktynių borto.
Penktuoju numeriu sprinte startavęs kitas Lietuvos atstovas Maksimas Fominas galutinėje rikiuotėje buvo 71-as, nuo lyderio jį skyrė 3 min. 26,4 sek. (1+1).
Kiti du lietuviai rikiavosi vienas po kito – Nikita Čigakas užėmė 83-ią vietą ir nuo pirmos vietos atsiliko 4 min. 11,7 sek. (2+1), o K. Dombrovskis liko 84-as ir nuo nugalėtojo atsiliko 4 min. 13,9 sek. (1+2). Sprinto varžybose iš viso startavo 90 sportininkų.
Po nesėkmingų varžybų N. Čigakas neslėpė apmaudo ieškodamas atsakymų kodėl nepavyko pasiekti sportinės formos piko svarbiausiems startams.
„Labai sunku kalbėti po lenktynių, po to, kai kažkas nepasiseka. Daug galvoji, ką neteisingai darai. Nes iki olimpinių žaidynių netrūko greičio, viskas buvo daug geriau. O čia, šioje vietoje, labai nelengva. Apskritai, trūksta greičio, fizinio pasirengimo. Forma ne tokia, kokia turėtų būti. Nors ir ruošėmės, stengėmės, dirbome. Bet kažkokia vidinė tuštuma jaučiasi. Labai gaila, kad trūksta greičio“, – sakė olimpinių žaidynių debiutantas.
Tris baudos ratus čiuožęs 23-ejų lietuvis pripažįsta, kad tokiomis sąlygomis ir šaudykloje turėjo sektis daug geriau – grįžęs turės skirti laiko analizei.
„Nebuvo vėjo, tad nežinau, kodėl nepavyko sėkmingai šaudyti. Asmeninėse lenktynėse šaudydamas puikiai susitvarkiau, o šiandien, nors buvo visos sąlygos pataikyti viską, pirmoje serijoje nepataikiau. Labai noriu pasikalbėti su treneriu, pasižiūrėti šaudymą, nes labai nustebau – viskas buvo lyg ir neblogai. Tačiau nepataikiau ir teko sukti du baudos ratus. O antroje šaudykloje kiek paskubėjau su pirmu šūviu, tai buvo mano klaida“, – detalizuodamas pasirodymus šaudykloje sakė N. Čigakas.
Taip pat iš viso tris kartus šaudyklose klydęs K. Dombrovskis teigė, kad šiandien jautėsi žymiai sunkiau, nei asmeninėse lenktynėse.
„Palyginus su individualia rungtimi, šiandien yra perpus trumpesnė distancija, bet daug dinamiškesnė. Reikia dirbti beveik maksimaliai beveik nuo pat pirmų metrų. Pirmas ratas buvo geras, bet po pirmo šaudymo atsitiko tai, ko kartais bijau – staigiai „nukabina“. Staigiai supranti, bet nebeturi iš ko čiuožti ir ta būsena yra labai baisi, aš jos labai bijau ir šiandien ji man atsirado“, – sakė K. Dombrovskis.
Paprašytas apibūdinti ir palyginti su kuo nors ką toks pojūtis reiškia, biatlonininkas buvo kūrybiškas:
„Galbūt panašiai būtų galima palyginti su mašina, kuri turi 6 bėgius ir staiga tu nebegali įjungti 6 ar net 5 pavaros. Tu matai kaip tave kiti lenkia, o tu ant 4 pavaros čiuoži ir viskas, nebegali pagreitėti. Panaši savijauta. Pavyzdžiui, per asmenines lenktynes aš labai gerai atsimenu, kai mane lenkė prancūzas Fabienas Claude‘as ir aš galėjau beveik visą ratą paskui jį čiuožti ir jaučiausi pakankamai komfortiškai.
O šiandien, tikrai nenuvertinu nė vieno atleto, buvo ne vienas panašaus mano lygio atletas, tas pats estas ir iš Kazachstano, kurie tiesiog mane aplenkė ir aš tiesiog neturėjau iš ko paskui juos laikytis. Tai ir yra ta nemaloni būsena, kai neužtenka sukąsti dantų ir maksimaliai kentėti – greičio nėra“, – kalbėjo antrose olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis K. Dombrovskis.
Sprinto, o vėliau ir persekiojimo lenktynių rezultatai bus svarbūs ir dalinant kelialapius į labiausiai prestižinę rungtį – 15 km bendro starto varžybas, kuriose dalyvaus tik 30 ankstesnėse lenktynėse geriausiai pasirodžiusių atletų.
Iki šiol vienintelis lietuvis, bandęs jėgas olimpinių žaidynių bendro starto rungtyje, yra Tomas Kaukėnas. Tai jam pavyko 2018 m. Pjongčange. Ten Lietuvos sportininkas finišavo 30-as.
Rytoj prie starto linijos 10 km sprinto distancijoje stos 4 Lietuvos biatlonininkės.