Europos jaunimo olimpiniai festivaliai yra tarsi pirmieji jaunųjų sportininkų žingsniai pagrindinio tikslo – olimpinių žaidynių – link. Šiemet Lietuvos komandas į žiemos festivalį Sakartvele ir vasaros festivalį Šiaurės Makedonijoje lydėjo bei palaikė „TikTok“ žvaigždė Paula Budrikaitė. Devyniolikmetė turinio kūrėja ir pati turi su sportu susijusią svajonę. Ji į savo gyvenimą tikisi susigrąžinti pirmąją meilę – gimnastiką.

Pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, „Sportland“ ir „Nike“ susitarimą į olimpinius festivalius keliavusią ir jų atmosferą socialiniuose tinkluose perteikusią P.Budrikaitę žiemą kiek nustebino jaunųjų Lietuvos sportininkų kuklumas, bet po to bendravimas įsivažiavo.

„Bandžiau juos nuolat drąsinti. O štai užsieniečiai Bakurianyje buvo labai smagūs, drąsūs, šmaikštūs. Vasaros festivalyje lietuvių buvo gerokai daugiau, kelis pažinojau iš anksto. Kai kurie buvo užsidarę, kiti – drąsūs“, – pasakojo turinio kūrėja, pasiūliusi sportininkams įvairių smagių iššūkių, drauge leidusi laisvalaikį ir aistringai palaikiusi juos tribūnose.

Laisvalaikiu P.Budrikaitė buvo nuėjusi ir apsipirkti: Skopjėje, pripažįsta buvusi gimnastė, šalia 3x3 krepšinio aikštelės buvo geras prekybos centras.

Atletai tokiuose renginiuose net laisvalaikiu įprastai vilki sportines aprangas, tad pamatyti neeilinio įvaizdžio žmonių beveik neįmanoma. Tačiau iš žiemos festivalio dalyvių P.Budrikaitei ypač įsiminė Italijos komanda. Pasak nuomonės formuotojos, jų aprangos buvo tikrai kietos.

„Būna, kad po festivalio uždarymo ceremonijos skirtingų šalių sportininkai keičiasi aprangomis. Labai prašėme, kad italai duotų savo striukes. Tačiau Italijos sportininkai nesutiko, nes jiems patiems labai patiko jų aprangos. Tuo gal nereikėtų stebėtis, nes italams sportines aprangas kuria mados namai „Emporio Armani“, – pasakoja buvusi gimnastė.

P.Budrikaitė atkreipė dėmesį, kad dauguma vaikinų Skopjėje buvo su vienodomis šukuosenomis: „Jas vadinu „avytės“ šukuosenomis. Tai tokia šukuosena, kai šonai truputį išskutami, o viršugalvyje plaukai dirbtinai sugarbanojami. Ypač tai būdinga jauniesiems krepšininkams. Net sunku atskirti žaidėjus, visi vienodi. Kalbant apie merginas ir jų mėgstamas tendencijas, teko matyti keletą sportininkių, kurių nagus puošė atstovaujamų šalių vėliavėlės.“

P.Budrikaitės pastebėjimu, gyvenimo, transporto, varžybų sąlygos buvo geresnės žiemos festivalyje, kuriame startavo 15 lietuvių. Šiaurės Makedonijoje Lietuvos rinktinėje buvo 66 sportininkai.

Šiaurės Makedonijoje labiausiai jai įsiminusi pergalė – mūsų šalies klasikinio krepšinio rinktinės bronzos medaliai ir tai, kaip šis laimėjimas buvo švenčiamas baseine, o treneriai laistomi vandeniu.

Atmintyje įstrigo ir dziudo imtynininko Tajaus Babaičenkos triumfas. Mergina įsitikinusi, kad puikus lietuvių palaikymas tribūnose prisidėjo prie apdovanojimų kraičio: „Pakviečiau mūsų krepšininkus, kad kartu palaikytų. Tajaus vardas iš tribūnų tikrai toli girdėjosi.“

Kaip buvusi sportininkė P.Budrikaitė puikiai supranta, kiek tenka darbo įdėti, norint laimėti medalius. Į meninės gimnastikos užsiėmimus Klaipėdoje mama ją nuvedė, kai mergaitei buvo ketveri. Ši sporto šaka jai labai patiko, o trenerė iškart pastebėjo, kad mergaitė turi gerus duomenis, yra lanksti. Kai Paulai sukako dešimt metų, šeima nusprendė persikelti į Vilnių, kad gimnastė galėtų čia treniruotis.

„Buvau jauniausia rinktinėje. Sportavau iki šešiolikos metų. Tada patyriau klubo sąnario traumą. Po operacijos dar bandžiau grįžti į sportą, bet turbūt tai padariau per anksti, nebuvau dar atsigavusi. Galiausiai teko baigti karjerą ir nerizikuoti sveikata. Daugiau nei dešimt kartų tapau Lietuvos čempione, važinėjau į tarptautinius turnyrus. Nuo šešiolikos metų pradėjau treniruoti vaikus. Po poros metų, kai ėmiau intensyviau kurti internetinį turinį, nebespėdavau visko suderinti, tad mečiau treniravimą. Tiesa, mano „internetinė karjera“ irgi prasidėjo nuo gimnastikos, filmavau įvairius pratimus. Tik dėl šio sporto esu tas, kas esu, ir turiu daugybę sekėjų. Dabar vėl planuoju grįžti prie meninės gimnastikos, vesti individualias treniruotes. Net vyksiu į JAV, kur treniruosiu vaikus. Iš tiesų nuo vaikystės svajojau apie savo gimnastikos studiją“, – prisipažįsta P.Budrikaitė.

Paskutinįkart kaip dalyvė ji pasirodė 2019 m. Lietuvos čempionate ir iškovojo tris aukso medalius. Tų varžybų kostiumėlį P.Budrikaitė vis dar saugo: „Gimnastikos aprangos labai brangios, su daugybe „Swarovski“ kristalų. Esu dėkinga mamai, nes visada turėdavau gražiausius kostiumėlius. Jie man suteikdavo labai daug džiaugsmo, pasitikėjimo savimi.“

Pasak buvusios sportininkės, ypatingo dėmesio madai ji neskiria. Su naujausiomis tendencijomis dažniausiai susipažįsta tiesiog naršydama po socialinius tinklus. Tačiau jai labai patinka išsiskirti ir maištauti. Pavyzdžiui, jeigu ypač madingi tam tikri batai, tuomet ji tyčia nori įsigyti kažką priešingo. Juk nenori atrodyti tokia kaip visi.

„Mano spintoje tikrai daug sportinės aprangos. Nors dabar jau pradėjau pirkti sukneles, sijonus atostogoms. Tačiau kasdienybėje dėviu treningus. Jei reikėtų eiti į iškilmingą renginį, rinkčiausi suknelę ir aukštakulnius. Bet laisvalaikiu jų tikrai neaviu, nors turiu keturias poras. O sportbačių – nesuskaičiuosiu, bet tikrai dešimt porų yra. Man svarbiausia – patogumas. Kalbant apie spalvas, mėgstu rengtis ryškiai. Labai patinka balta spalva. Nors, žinoma, negali dažnai jos rinktis, nes nelabai praktiška. Mėgstu ir juodą spalvą, ypač sportinėje aprangoje“, – sako P.Budrikaitė.

Aistė Labinaitė, „Sporto mada“