Įtraukti „flag“ futbolą į 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių programą, žinoma, pirmiausia buvo pačių amerikiečių ambicija, tačiau kai sporto šaka pavirsta olimpine, ji tampa viso pasaulio reikalu, nepaisant sąlyginai siauro geografinio paplitimo. Pasaulio, bet kol kas, deja, ne Lietuvos.
Bandęs leisti pirmuosius daigus „flag“ futbolas Lietuvoje dar nesužydėjo, nes taip ir nesulaukė impulso, kokį paprastai suteikia olimpinės sporto šakos statusas. Trūksta pagrindinių dedamųjų – infrastruktūros ir žmonių, pajėgių plėtoti šį sportą.
Prieš kelerius metus improvizuota „flag“ futbolo rinktinė, sudaryta iš Kauno ir Vilniaus žaidėjų, sudalyvavo turnyre Lenkijoje, bet iniciatyva tuo ir baigėsi. 2024 m. liepą JAV ambasada per Jūros šventę Smiltynėje organizavo pirmąsias Lietuvoje paplūdimio „flag“ futbolo rungtynes tarp amerikietiškojo futbolo komandų – Klaipėdos „Curonians“ ir Kauno „Duke“.
Vis dėlto sisteminga šios sporto šakos plėtra Lietuvoje kol kas niekas nesirūpina, tad kalbėti apie Lietuvos olimpines perspektyvas būtų nelogiška – reikėtų daug nuveikti, kad būtų galima konkuruoti bent su Europos valstybėmis, kuriose „flag“ futbolas sėkmingai išjudėjo.
Skeptikai turėjo kur pabaksnoti
Daugelis vadinamojo „vėliavinio“ futbolo atsiradimą olimpinėje programoje priėmė kaip netikėtą žingsnį, nors jis iš esmės atspindi naują olimpinių vertybių orientyrą – didesnį dėmesį sportininkų sveikatai ir saugumui, lyčių lygybės ir įtraukties skatinimą bei norą pasiekti jaunesnę auditoriją.
„Flag“ futbolo kelias į olimpines žaidynes nebuvo lengvas. Pirmiausia reikėjo įrodyti savo tarptautinį potencialą – nepakako būti populiariam vien JAV. Nors Tarptautinė amerikietiškojo futbolo federacija (IFAF) jau giriasi pasiekusi šimto šalių, kuriose ši futbolo atmaina žaidžiama, ribą, skeptikai baksnojo, kad sporto šakos paplitimas nepakankamas.
Nuogąstauta, kad JAV sportininkai tiesiog dominuos tarptautinėje arenoje, o kitos šalys neturės realios konkurencinės galios. Ir išties: amerikietės laimėjo tris pastaruosius pasaulio moterų čempionatus, o JAV vyrų rinktinės titulo nepaleidžia nuo 2014-ųjų ir planetos čempionais tapo jau penkiskart iš eilės.
Kliuvo ir trumpa šio sporto istorija. Amerikietiškasis futbolas 1932 m. buvo įtrauktas į parodomąją žaidynių programą, bet nuo tada olimpine sporto šaka nepripažįstamas, o pats „flag“ futbolas neturėjo jokio ankstesnio ryšio su olimpinėmis žaidynėmis, netgi kalbant apie jaunimo ar parodomąsias varžybas.
Kai kuriems Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariams abejonių kėlė komerciniai šios sporto šakos ryšiai su Nacionaline futbolo lyga (NFL) – didžiausia profesionalaus amerikietiškojo futbolo lyga pasaulyje. NFL aktyviai palaikė „flag“ futbolo plėtrą ir prie jos prisidėjo, bet kartu tai kėlė klausimų dėl komercinių interesų nepriklausomumo.
Populiarumą kėlė mokslininkai
Vis dėlto olimpinė žalia šviesa „vėliaviniam“ futbolui buvo uždegta. Prie šio sporto šuolio smarkiai prisidėjo mokslininkai, iškalbingais tyrimų rezultatais savotiškai ėmę kaišioti pagalius į paties amerikietiškojo futbolo ratus.
Pastaraisiais dešimtmečiais ėmė sparčiai daugėti tyrimų apie tradicinio amerikietiškojo futbolo keliamą pavojų sveikatai, ypač dėl galvos traumų ir ilgalaikių neurologinių pažeidimų, o tai atvėrė visuomenei akis ir šiek tiek pakeitė požiūrį į JAV taip dievinamą šį sportą.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į lėtines traumas, ypač smegenų sukrėtimus ir jų ryšį su CTE – lėtine traumine encefalopatija. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. buvusių profesionalių amerikietiškojo futbolo žaidėjų turi šios ligos požymių.
Garsiai imta kalbėti ir apie amerikietiškojo futbolo neigiamą įtaką besivystančioms vaikų ir paauglių smegenims. Pavyzdžiui, apie tai, kad amerikietiškasis futbolas iki 12 metų amžiaus gali padidinti kognityvinių ir emocinių problemų riziką tolesniame gyvenime.
Tai sukėlė didesnį tėvų, mokyklų ir visuomenės susirūpinimą – vis daugiau vaikų ir paauglių ėmė rinktis naująją futbolo atmainą kaip saugesnę alternatyvą. 2022 m. Nacionalinės atletikos trenerių asociacijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 60 proc. JAV tėvų nerimauja, ar sprendimas leisti savo vaikams žaisti kontaktinį futbolą yra geras. Poslinkį į „flag“ futbolą palaiko įvairios sveikatos organizacijos, teikiančios rekomendacijas vengti kontaktinio amerikietiškojo futbolo iki tam tikro amžiaus.
IOC tokia tendencija ir kryptis tenkino, mat pats amerikietiškasis futbolas dėl didelio žaidėjų kontakto ir rizikos sveikatai kelio į olimpines žaidynes, ko gero, niekada nebūtų prasiskynęs.
Dominuoja JAV
Galiausiai ir kiti „flag“ futbolo pranašumai tapo vis akivaizdesni: jis nereikalauja brangios įrangos, tinka abiem lytims, yra dinamiškas, patrauklus ir įtraukiantis žiūrovus. Dėl šių savybių „vėliavinio“ futbolo atmaina ypač sparčiai plinta Europoje – aktyviausiai ją plėtoja Vokietija, Italija, Prancūzija. Dar stipresnė plėtra matoma Meksikoje, kur „flag“ futbolas tapo viena populiariausių komandinių sporto šakų tarp merginų ir moterų. Būtent meksikietės kovėsi su amerikietėmis pastarųjų dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Japonija, Pietų Korėja, Australija irgi entuziastingai šoka į šio žaidimo traukinį.
„Turėjome įrodyti, kad „flag“ futbolas nėra tik JAV reiškinys. Mums reikėjo parodyti tikrą tarptautinį augimą, ir mes tai padarėme“, – 2023 m. sakė IFAF prezidentas Pierre‘as Trochet. Dabar IFAF giriasi, kad „flag“ futbolą žaidžia daugiau nei 20 mln. žmonių iš daugiau nei šimto šalių.
IOC vis daugiau dėmesio skiria tam, kad naujos sporto šakos atspindėtų tokias vertybes kaip universalumas, tvarumas, patrauklumas jaunimui ir lyčių pusiausvyra. Buvo abejonių, ar „flag“ futbolas – stipraus kontakto sporto šakos, kurioje dominuoja vyrai, atšaka – gali atitikti šiuos idealus. Bet atitiko su kaupu. 2028 m. olimpinėse žaidynėse „flag“ futbolas debiutuos vyrų ir moterų šešių komandų turnyrais.
Beje, NFL šią gegužę paskelbė, kad leis savo žaidėjams – amerikietiškojo futbolo profesionalams – dalyvauti 2028 m. olimpinių žaidynių „flag“ futbolo varžybose. Tai, be abejo, gali gerokai padidinti šios sporto šakos matomumą ir pakelti lygį, tačiau amerikiečių dominavimą tik dar labiau sustiprintų.
Saugesnis futbolas
„Flag“ futbolas – bekontaktė amerikietiškojo futbolo atmaina, kurioje žaidėjai varžovus stabdo ne fiziniu kontaktu, o nuplėšdami specialią vėliavėlę nuo juosmens. Sportas gimė 1940–1950 m. JAV kariuomenės bazėse kaip treniruočių žaidimas, o vėliau išplito tarp JAV mokyklų ir bendruomenių. Nors išlaikytos pagrindinės amerikietiškojo futbolo taisyklės, ši sporto šakos versija gerokai saugesnė ir prieinamesnė tiek vaikams, tiek moterims.
Sprendimas
2023 m. spalio 16 d. Tarptautinio olimpinio komiteto Generalinė asamblėja Mumbajuje (Indija) vykusioje sesijoje į 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programą įtraukė penkias naujas sporto šakas: kriketą, beisbolą ir moterims skirtą jo atmainą softbolą, lakrosą, skvošą ir amerikietiškojo futbolo atmainą „flag“ futbolą.
Beisbolui ir softbolui, lakrosui bei kriketui tai bus sugrįžimas į olimpinę programą, o bekontaktis amerikietiškasis futbolas ir skvošas olimpinėse žaidynėse debiutuos.