Paulius Jurkevičius, specialiai LTOK iš Kortina d‘Ampeco
„Kaip manote, kas laimės šias olimpines žaidynes – Milanas ar Kortina?“ Klausimas, kurį man uždavė iš Venecijos į Kortina d‘Ampecą vežęs vairuotojas Andrea, iš pradžių suglumino. Nelabai piktai burbtelėjau: kokios čia dar feodalinės miestų varžybos, juk olimpinis forumas vyksta vienoje šalyje, Italijoje. Tačiau po beveik tris valandas trukusios kelionės automobiliu 25-ųjų žiemos žaidynių specifika po truputį aiškėja: tai turbūt plačiausios ir sudėtingiausios logistikos požiūriu žaidynės.
Pasiskaičiavau: per penkias viešnagės Veneto regione dienas teko sukarti beveik du tūkstančius kilometrų. Paskutinę dieną atsisveikindamas vairuotojas Andrea šyptelėjo: „Aš tikiuosi, kad jūs, žurnalistai supratote: rungtyniauja ne tik slidininkai ar čiuožėjai. Be mūsų, be vairuotojų čia nieko nebūtų įvykę“. Pagarbiai linktelėjau ir padėkojau už puikiai atliktą darbą.
Kelionė per tris regionus
Jeigu į šias žaidynes žiūrėsime istoriškai, atsivertę XVIII amžiaus žemėlapius, pamatysime gana sudėtingą geografiją: Milano kunigaikštystė (vėliau Lombardijos – Veneto karalystė), Austrijos-Vengrijos imperija, Venecijos Šviesiausioji respublika. Trys valstybės, trys kalbos, trys sostinės. Dabar valstybė viena – Italija, regionų trys – Lombardija, Pietų Tirolis, Venetas. Žaidynių sostinių dvi – Milanas ir Kortina d‘Ampecas.
Prie įprastos olimpinės formulės „vienas didelis miestas – viena olimpinė sostinė“ įpratusi sporto visuomenė šįsyk – nustebusi ir šiek tiek nervinga. Tarkime, „The New York Times“ verdiktas nėra labai smagus: „Milano ir Kortinos žaidynės? Logistika yra košmaras, geriau įsijunkite televizorius“. Esą tai ne žaidynės, o ilga, varginanti kelionė per tris Šiaurės Italijos regionus. JAV dienraštis pateikė patį įspūdingiausią olimpinės kelionės variantą: iš Kortinos į Livinjų. Olimpinė logistikos programėlė siūlo: truputį pėsčiomis, tada automobiliu trys valandos iki Venecijos, iš Venecijos greituoju traukiniu į Milaną, paskui porą valandų vietiniu ir dar du autobuso maršrutai. Viso: 18 valandų.
Ar tai tiesa? Po darbų Kortinos „Casa Veneto“ spaudos centre parašiau žinutę vairuotojui: į Koneljano viešbutį, kuriame apsistojome grįšime patys, visuomeniniu transportu. Iš Kortinos maršrutiniu autobusu į Kalalzą – 1 valanda. Pusvalandžio sustojimas, tada traukiniu iki kito Alpių miestuko Ponte nelle Alpi. Pusvalandžio stabtelėjimas, espreso kavos puodelis, tada – dar valanda traukiniu iki Koneljano. Kas dar? Pusvalandis taksi iš Koneljano stoties iki viešbučio Proseko kalvose. Rezultatas? 95 km kelionė truko maždaug 3,5 valandos. Bet tai buvo puiki kelionė: snieguotos viršukalnės – beprotiško grožio. Autobuso vairuotojas – malonus. Traukiniai švarūs. Kava stoties bufete – puiki. Policininkai, visur tikrinę dokumentus – mandagūs.
Bendras žaidynių plotas – didžiulis: apie 22 tūkst. kv. kilometrų. Alpėse greitai lekia tik kalnų slidininkai. Visiems kitiems tenka vienas kitas kantrybės išbandymas Milano aplinkkelio kamščiuose ir raminanti Dolomitų didybė. Slidinėjimo trasas valdančios įmonės „Dolomiti Superski“ generalinis direktorius Andy Varallo pokalbyje patvirtino: „Mūsų slidinėjimo trasų žemėlapis yra vienas didžiausių ir tankiausių pasaulyje: jeigu ištiestume visas Veneto regiono slidinėjimo trasas į vieną liniją, gautume 1200 km ilgio kelionę iš Florencijos į Paryžių. Mes lygiuojamės į tokias kalnų sporto vietoves kaip Patagonijos „Parco Los Glaciares“, Himalajai arba šveicarų Materhornas. Tad ar verta kažkur skubėti?“
Lombardijos sostinei Milanui teko pagrindinis atidarymo šou ir uždarų patalpų ledo rungtys. Varžybos ant sniego – Pietų Tirolyje ir Veneto regione. Uždarymo ceremonija – Veronoje. Bobslėjus, skeletonas, rogučių sportas, kerlingas, moterų kalnų slidinėjimas – Kortinai, kurioje uždegta antroji olimpinė ugnis – žaidynių sostinės simbolis. Tad galiausiai: kuri yra pirmoji žaidynių sostinė – Milanas, 1 mln. 370 tūkst. gyventojų ar Kortina d‘Ampecas, 5 600 gyventojų?
Milanas – Italijos finansų širdis, Milanas – „prêt-à-porter“ mados pasaulio bamba, Milanas – didžiausio Europos baldų salono ir dizaino mugės organizatorius, Milanas – „La Scala“ muzikos šventovė? Ar Kortina d‘Ampecas, Dolomitų perlas, miniatiūrinis, elegantiškas sniego trasų, prabangių viešbučių kurortas – ikona?
Galutinį atsakymą pateiks olimpiadų istorikai. Kol kas ši netradicinė, asimetriška olimpinė konkurencija atrodo patraukliai. Milanas jau turi miesto – garsenybės statusą, o įspūdinga atidarymo choreografija dar labiau sustiprins modernaus, kūrybingo mados miesto prestižą. Uždarų patalpų varžybos – ledo ritulys, dailusis čiuožimas – pritrauks milijonus televizijos transliacijų žiūrovų visame pasaulyje.
Vis tik Kortina ir Veneto regionas turi du starto pranašumus. Pirmas: Kortinai tai antras kartas, istorinis sugrįžimas į pasaulio sporto elitą, nes1956 metais šis mažas slidininkų rojus jau buvo žiemos žaidynių sostine. Antras: Veneto regiono kultūrinė trauka – milžiniška. Ji turi 18 UNESCO pasaulio paveldo titulų, Lombardija – 10.
Ką verta aplankyti Venete?
Išgirdęs mano ir kolegų, užsienio žurnalistų diskusijas tema „Kas laimi šias žaidynes – Milanas, Lombardija ar Kortina, Venetas“ prieina spaudos centro „Casa Veneto“ koordinatorius Giuliano Vantaggi: „Kolegos, šios diskusijos neproduktyvios: bet kuriuo atveju – laimi Italija! O jeigu kažkas negerai, vėlgi – pralaimi Italija“.
Geriame espreso su Giuliano. Dvimetrinis Veneto gyventojas klausinėja manęs apie Lietuvos krepšinio reikalus, apie „Žalgirį“, apie Sabonių krepšinio šeimą. Dabar – mano eilė. Siūlau pakalbėti apie šių žiemos olimpinių žaidynių žiūrovus.
– Giuliano, yra toks posakis: atvykti į Romą ir nepamatyti popiežiaus... Išvardink penkis dalykus, kurių nepamatęs turistas, Žaidynių žiūrovas neturėtų išvykti iš Veneto.
– Mano nuomone, iš tų penkių dalykų, kurių negalima nepamatyti Venete, pirmiausia yra Dolomitai. Nes mes esame būtent čia – Kortina d’Ampece, ir čia stebime, išgyvename žiemos olimpines ir paralimpines žaidynes. Tai UNESCO pasaulio paveldas!
– Puiku. Toliau?
– Antroje vietoje – Venecija, nors esu tikras – Veneciją Lietuvoje jau visi gerai žino.
Trečioje vietoje - Paduja, nes Giotto darbai ir jo freskos Scrovegni koplyčioje yra nepaprastai svarbi vieta. O taip pat – Padujos Eremitų bažnyčia ir Šventojo Antano bazilika.
Ketvirtoji svarbi vieta: Verona ir jos istorinis centras. Ne tik Gardos ežero pakrantės, bet ir pats Veronos miestas su senamiesčiu. Paprastai eina žiūrėti Romeo ir Džiuljetos balkoną, tačiau visa romėniškoji Veronos dalis – nuo arenos iki senųjų forumų, iki pat Akmeninio tilto – yra nuostabi.
–Lieka penktasis būtinas aplankyti Veneto objektas?
– Taip, tai miestas Vičenca ir unikalios Renesanso architekto Andrea Palladio vilos – jų yra 19, jos išsidėsčiusios šešiose Veneto provincijose, todėl jas galima lankyti visame regione. Nepaminėjau Proseko kalvų – jos, beje, taip pat pripažintos UNESCO paveldu – būtent čia, tarp Koneljano ir Valdobiadenės – gimė putojantis prosekas ir jis išgarsėjo. Šiandien iš Veneto provincijų, kuriose gaminamas prosekas, kasmet į pasaulį iškeliauja apie milijardas butelių. Mes jau pralenkėme prancūzus, Šampanę!
Lietuvius suburs žaidynės ir šventės
Šis tekstas apie žiemos olimpines žaidynes, apie Veneto regioną nebūtų teisingas, jeigu nepaminėtume mūsų tautiečių, gyvenančių čia – buvusioje Šviesiausiosios Venecijos respublikos sostinėje ir jos apylinkėse.
Kalbuosi su Italijos lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Martusevičiūte: ši lietuvė 1999 metais atvyko į Italiją, baigė mokslus ir įsikūrė šalia Venecijos.
„Mes, Veneto ir visos Italijos lietuvių bendruomenės nariai, džiaugiamės, kad būtent olimpinių žaidynių metu į Italiją atvyks Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Simboliška ir tai, kad šis vizitas sutampa su Vasario 16-osios minėjimu: mūsų bendruomenė šventę organizuos vasario 21 dieną Veronoje, o jau kitą dieną šiame mieste vyks žaidynių uždarymo ceremonija.
Įprastai tokie susitikimai vyksta Italijos sostinėje Romoje, tačiau šį kartą, žaidynių proga, Lietuvos valdžios atstovai atvyks į Veneto regioną ir susitiks ne tik su olimpine delegacija, bet ir su mūsų bendruomene. Tai ypatinga proga stiprinti ryšius regione, kuriame gyvena ir dirba nemažai lietuvių.
Iš viso Italijoje planuojami du susitikimai: pirmasis vyks vasario 16 dieną Milane. Jį organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada ir Garbės konsulatas Milane. Susitikime dalyvaus visų 13 Italijoje veikiančių lietuvių bendruomenių pirmininkai, valdybų nariai bei Italijoje gyvenantys profesionalūs sportininkai. Neseniai sužinojome, kad vienas Lietuvai atstovaujančių sportininkų – Andrejus Drukarovas – gyvena Bormijaus mieste, todėl teoriškai galime jį laikyti ir Italijos lietuvių bendruomenės nariu.
Galimybė gyvai susitikti su ministre mums yra itin svarbi, nes siekiame tęsti ir stiprinti lituanistinių mokyklų projektus. Neseniai Italijoje įsteigėme Lituanistinio švietimo tarybą, nes iki šiol, neturėdami tokios struktūros, negalėjome tinkamai atstovauti lituanistinio švietimo interesų ir nebuvome kviečiami dalyvauti diskusijose ar derybose šiuo klausimu. Italijoje veikianti VKLIM jungia regionus, remia ir globoja kontaktines mokyklas Italijoje ir savo patirtimi padeda kurtis naujoms lituanistinėms mokykloms užsienyje. Nuotolinių mokyklų specifika ženkliai skiriasi nuo tradicinių lituanistinių mokyklų, todėl svarbu, kad ji būtų tinkamai atstovaujama ir girdima ne tik Italijos, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenės mastu.
Veneto lietuvių bendruomenė vienija daugiau nei 100 narių iš maždaug 500 regione registruotų tautiečių. Tai gyvybingas regionas, kuriame veikia svarbūs universitetai, atvyksta studentų, dirba įvairių sričių specialistai. Bendruomenėje daug jaunimo, pirmosios kartos išeivijos atstovų, jaunų šeimų su vaikais. Turime ir sportui nusipelniusių tautiečių – tarp jų pasaulio dviračių čempionę Dianą Žiliūtę. Šiuo metu ji dirba trenere ir bendradarbiauja su sporto aprangos įmone „Diadora“. Jos dėka Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Palangoje Italijos lietuviai rungtyniavo vilkėdami šio žinomo sporto prekės ženklo uniformas.
Olimpinė ugnis uždegė ir Veneto lietuvių širdis. Mūsų „WhatsApp“ grupėje netrūko žinučių, įspūdžių ir patarimų, kur stebėti tiesiogines transliacijas. Olimpinių žaidynių atidarymo vakarą, 21.37 val., suplevėsavusi Lietuvos vėliava ir pro stadiono vartus žengę besišypsantys sportininkai daugeliui mūsų tapo ypatingu momentu – jį stebėjome kartu ir jautėmės pakylėti.
Sekėme kiekvieną pasirodymą, didžiavomės mūsų atletų ryžtu ir atstovavimu Lietuvai. Portalas Itlietuviai.it kalbino Lombardijoje gyvenantį Andrejų Drukarovą, sėkmingai lenktyniaujantį garsiojoje Stelvio trasoje – tai ne pirmas įrodymas, kad lietuviai Italijoje aktyviai dalyvauja ir kuria sportinę istoriją“.